„KG Group“ vienijančios AB „Kauno grūdai“ ir Vilniaus bei Kaišiadorių paukštynus ekspertai šių metų kviečių derlių mano būsiant iki 20 proc. mažesnį nei pernai, tačiau dėl sudėtingos situacijos visose pagrindinėse kviečius eksportuojančiose šalyse, šių metų derlius superkamas iki 15 proc. brangiau nei 2017-aisiais.

„Mažesnį šių metų derlių lėmė nepalankiai susiklosčiusios sąlygos praėjusių metų vasaros pabaigoje ir išskirtinė sausra šį pavasarį, – sakė „KG Group“ valdybos pirmininkas Tautvydas Barštys. – Dėl itin lietingos vasaros pabaigos ūkininkai pernai pasėjo kur kas mažiau nei įprasta žieminių kviečių, iš kurių paprastai iškuliama aukščiausios kokybės grūdų, todėl šių metų derliuje neįprastai didelę dalį sudarys vasarinių veislių kviečiai. Antra vertus, tiek žieminių, tiek ir vasarinių kultūrų vegetaciją labai apsunkino užsitęsusi šių metų pavasario sausra, todėl šiemet ūkininkai pristato daugiau žemesnės: trečiosios, o ne aukštesnių kategorijų kviečių. Padėtį pagerino vasarinių veislių kviečių, kurių nemažai pristatoma ir aukščiausios bei pirmosios klasės grūdų, tačiau derliaus kokybė daugelyje Lietuvos regionų yra šiek tiek žemesnė nei pernai.“

Išskirtinis šių metų derliaus nuėmimo sezono bruožas – itin sparčiai per pastarąsias kelias savaites šoktelėjusios grūdų supirkimo kainos. Kaip teigia AB „Kauno grūdai“ augalininkystės verslo vadovas Gintaras Bagdonas, kainas aukštyn stumia prastesnis nei prognozuota derlius visoje Europoje.

„Didžiausioje grūdų eksportuotojoje Europoje – Rusijoje šiemet užfiksuotas mažiausias per pastaruosius tris metus derlius, Vokietijoje, Lenkijoje prikulta 10-15 proc. mažiau, Švedijoje ir Danijoje – kritimas dar didesnis, todėl šios tradiciškai grūdus eksportuojančios šalys, šiemet greičiausiai turės jų įsivežti, Rumunijoje ir Bulgarijoje – derliaus nuėmimą sunkino gausūs lietūs“, – sako G. Bagdonas.

Pesimistinės prognozės, itin sparčiai pakėlusios kviečių kainas pasaulinėse biržose, atspindi tik bendrą rinkos tendenciją: pasak AB „Kauno grūdai“ analitikų, svarbiau tai, kad šiemet Lietuvoje (ir daugelyje Europos šalių) dominuojant maistiniams antrosios ir trečiosios klasės kviečiams (jie sudaro apytiksliai 80 proc. superkamo kiekio), kitose šalyse – pavyzdžiui, Rusijoje, pastebima priešinga tendencija – didelę derliaus dalį sudaro pašariniai javai, todėl tikėtina, jog Vakarų Europos šalys savo užaugintus grūdus aktyviau eksportuos, o pašarų gamybai naudos importuotus rusiškus. Tai turėtų padidinti konkurenciją eksporto rinkose ir riboti kainų augimo perspektyvas.

AB „Kauno grūdai“ šiemet planuoja supirkti panašų kaip ir pernai lietuviškų grūdų kiekį – apytiksliai 500 000 tonų, iš jų – iki 40 proc. derliaus nuėmimo laikotarpiu. Pasak kompanijos atstovų, supirkimo procesą daugelyje Lietuvos regionų spartina javapjūtės metu vyravę sausi orai, todėl grūdai priimami sparčiau nei pernai.

„Kaip ir kasmet itin stengiamės grūdų supirkimą padaryti kaip galima patogesnį ūkininkams: visoje Lietuvoje turime aštuonis elevatorius ir tris priėmimo aikšteles, šiemet – atidarėme naują aikštelę Radviliškyje, todėl ūkininkai sugaišta mažiau laiko pristatydami grūdus, – sakė T. Barštys. – Visose mūsų aikštelėse veikia moderniausios laboratorijos, leidžiančios greitai ir tiksliai įvertinti grūdų kokybę. Be to – vieninteliai dirbame visą parą.“