Ūkininkai tikina, kad net pagalbiniam darbininkui siūloma alga iki tūkstančio eurų nepadeda į ūkius prišaukti sezoninių darbuotojų. Kita bėda, kai kurių specialybių laisvų darbuotojų tiesiog nėra tiek, kiek reikia, nes mokymo įstaigos jau keletą metų jų paprasčiausiai neruošia.

Lietuvos darbo biržos duomenis, darbo pasiūlymų poreikis sezoniniam (terminuotam) darbui pradedamas jausti jau ankstyvą pavasarį. Prasidedant pavasario darbų sezonui, žemės ir miškų ūkio sektoriuje registruotų laisvų darbo vietų skaičius šiemet augo labiausiai – daugiau kaip du kartus.

Per šių metų pirmąjį ketvirtį žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriaus darbdaviai registravo 0,3 tūkst. laisvų darbo vietų, skirtų sezoniniam – terminuotam darbui, tuo tarpu per antrąjį – 0,6 tūkst.

Pirmąjį šių metų ketvirtį buvo registruota 0,5 tūkst., per antrąjį – 0,4 tūkst. kvalifikuotų žemės, miškų ir žuvininkystės darbuotojų, kurie ieškojo darbo žemės ūkio sektoriuje.

Nekvalifikuotų žemės, miškų ir žuvininkystės darbuotojų per pirmąjį ketvirtį buvo registruota 0,8 tūkst., antrąjį – 0,5 tūkst.

Registruojasi tik dėl pašalpų

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas, Kėdainių rajone ūkį valdantis Jonas Talmantas sako, kad padėtis su samdomais darbuotojai tragiška: darbuotojų trūksta, norinčių dirbti – nėra, o darbo biržoje besiregistruojantys žmonės tiesiog siekia gauti pašalpą.

„Praktiškai nėra žmonių, kurie norėtų dirbti ūkiuose. Kalbant apie pagalbinius darbuotojus, tai provincijų gyventojai geriau pasiima pašalpą ir net nesistengia susirasti darbą. Ateina iš darbo biržos ir sako, „parašyk, kad aš netinku ir viskas“. Tokie žmonės net nėra suinteresuoti dirbti. Jei ir toliau taip pašalpas mokės, nežinau, kokia šalis čia bus. „Šnapsą“ gerti gali, o dirbti ne“, – piktinasi ūkininkas.

Jonas Talmantas

Tačiau problema, pasak A. Talmanto, ne tik su pagalbiniais darbuotojais. Darbuotojų stygius jaučiamas ir traktorių, kombainų ir kitos žemės ūkio technikos valdytojų gretose.

„Jeigu ir surandame žmogų, tai jį reikia pačiam apmokyti, nes mūsų švietimo sistema nebesugeba paruoši kvalifikuotų specialistų“, – sako Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Ir jei grūdų ūkiuose, anot A. Talmanto, dar pavyksta šiaip ne taip surasti darbuotojų, tai gyvulininkystės sektoriuje, pasak vyro, norinčių dirbti žmonių net su žiburiu nerasi.

„Tiesiai, šviesiai sako, kad mokėkit jūs kiek norit, kad ir 2-3 tūkstančius, dėl kvapų ir nešvaros jie nesiruošia dirbti.

„Tiesiai, šviesiai sako, kad mokėkit jūs kiek norit, kad ir 2-3 tūkstančius, dėl kvapų ir nešvaros jie nesiruošia dirbti“, – teigia ūkininkas.

Darbo jėga iš Ukrainos

Paklaustas apie vis populiarėjančią darbo jėgą iš Ukrainos, A. Talmantas į tokią iniciatyvą žiūri atsargiai.

„Yra tam tikri reikalavimai – apgyvendinimas, atlyginimas ne mažiau 1000 eurų, o garanto, kokį žmogų gausi, vis tiek nėra. Aš per daug nesusigundau, geriausia būtų dirbti su savais, nebent – sezoniniam darbui, bet taip pat reikia laiko apmokymams ir panašiai“ – aiškina ūkininkas.

Tačiau Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas neslepia, kad vis daugėja ūkininkų, kurie mielai pasikviestų darbo jėgos iš užsienio, todėl jau dabar ruošiami dokumentai leidimams gauti.

„Lietuvoje trūksta tokių specialistų kaip ekskavatoriaus vairuotojas, ūkinių pastatų statybos vadovas, o melioracijos darbų vykdytojai išvis išnykusi specialybė ir per 10 metų nemanau, kad bent vienas žmogus įgavo tokią specialybę. Tai dėl šių priežasčių ūkininkams tenka žvalgytis į užsienį“, – teigia J. Talmantas.

Sprendžiant šią problemą ūkininkas siūlo žiūrėti ne į paruošiamų specialistų kiekį, tačiau konkrečiai atsižvelgi į darbuotojų paklausą Lietuvos žemės ūkio darbo rinkoje.

„Dabar yra paruošiame aukštos kvalifikacijos specialistų, bet ne savo šaliai, todėl jie tiesiog išvažiuoja, o tų sričių darbuotojų, kurių reikia Lietuvos ūkininkams, nėra. Ieškome, siunčiame skelbimus, kreipiamės į darbo biržą, bet nieko negauname“, – teigia Kėdainiuose ūkininkaujantis vyras.

Siūlo jaunimą

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas sezoninių darbininkų trūkumą žemės ūkyje siūlo kompensuoti vasarai pasikviečiant studentus atlikti praktiką. Deja, į tokius buvusio žemės ūkio viceministro siūlymus, specialistus ruošiančios įstaigos, rimtai nežiūri.

„Vienas iš mūsų siūlymų buvo, kad galėtume pasitelkti 3-4 kurso studentus atlikti praktikai ūkiuose. Jie galėtų dirbti su žemės ūkio technika ir už tai gauti atlygį. Tačiau niekaip nepavyksta įgyvendinti tokios iniciatyvos, nes sezono metu studentais kaip tik būna sesijos, o universitetai nėra linkę keisti savo tvarkos“, – sako grūdų augintojų asociacijos pirmininkas.

Aušrys Macijauskas

Pagalbinių darbuotojų stygiaus problemą A. Macijauskas taip pat siūlo spręsti į pagalbą pasikviečiant jaunimą.

„Čia jau galime kalbėti ir apie moksleivius. Lengvesnius darbus gali dirbti ir nuo 14 metų. Jaunimas yra didžiausias rezervas, o ir galimybė užsidirbti tikrai egzistuoja. Tačiau bendradarbiavimo su dėl jaunimo užimtumo atsakingos institucijoms užmegzti nepavyksta. Galima sakyti, kad tokių institucijų išvis nėra“, – teigia vyras.