Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) administracijos vadovas Ignas Jankauskas pasakoja, kad prieš kelis metus, susiklosčius palankioms sąlygoms, susikūrė papildomas tarpininkų sluoksnis.

„Prieš kokius tris metus atsirado nauja tendencija. Dalis stambiųjų grūdų supirkimo įmonių vadybininkų nusprendė, kad yra pakankamai stiprūs ir kompetentingi, jog galėtų patys užsiiminėti grūdų prekyba.

Paskutiniais metais buvo susidariusi tokia terpė, kad labai pigiai buvo galima nupirkti ir vėliau parduoti grūdus, todėl tai buvo dar viena niša šiems tarpininkams“, – aiškino I. Jankauskas.

LGAA administracijos vadovas tokią naująją grandį grūdų supirkimo sistemoje įvardija kaip tarpininkavimą tarp didžiųjų įmonių ir ūkininkų.

„Tikslas – iš pačių ūkininkų ar kitų tarpininkų gauti avansą ir taip vystyti tokią veiklą. Dažniausiai, toks verslas išsivysto iki to, kad tos nedidelės, kelių žmonių įmonėlės tampa vadybininkų kontorom ir taip susikuria dar vienas, papildomas tarpininkų sluoksnis“, – sako asociacijos atstovas.

Kelių žmonių įmonė

Tradiciškai, tokiose įmonėse dirba 2 darbuotojai, kurie surenka tam tikrą kiekį ūkininkų, su jais sudaro kontraktus, kuriuos perleidžia stambesnioms įmonėms.

„Tiesioginio kontakto su eksportuotojais ar perdirbėjais jie turi visai nedaug. Visas procesas „pakabintas“ ant atsiskaitymų. Kai su tarpininku atsiskaito supirkėjai, tada jis atsiskaito su ūkininku. Tai papildoma grandinė, ir kaip sakoma patarlėje, paimi lašinius, palaikai rankoj, atiduodi, bet ant rankų taukai vis tiek jau liko“, – tarpininkų gaunąmą naudą aiškina LGAA administracijos vadovas.

Stambiosioms bendrovėms, pasak I. Jankausko, toks verslo modelis yra priimtinas ir jos noriai naudojasi tarpininkų paslaugomis.

„Nereikia išlaikyti savų vadybininkų personalo, o kai žmogus dirba sau, tai ir darbas vyksta atsakingiau. Tai yra didžiausias plius didiesiems supirkėjams“, – sako vyras.

Ūkininkai rizikuoja

Tačiau tokios įmonės yra labai lengvai pažeidžiamos, o ūkininkai, su jomis sudarę sandėrius, gali likti prie suskilusios geldos.

„Užstrigus 5-6 proc. kontraktų, tokia įmonė iškart susidurtų su finansiniais sunkumais arba taptų nemoki. Tai ypatingai didina riziką, kai kalba pasisuka apie eksportą. Kiekvienos tokio tipo įmonėlės svajonė yra patiems išvežti grūdus, o eksportas yra labai rizikingas.

Net didžiosios grūdų prekyba užsiiminėjančios įmonės gauna kur kas mažesnį pelną, palyginus su apyvarta. Tai maža įmonėlė, pabandžiusi eksportuoti ir susidūrusi su sunkumais, pavyzdžiui, negavus atsiskaitymo, kilus ginčam dėl kokybės, taptų nemoki ir ūkininkai prarastų pinigus“, – aiškina I. Jankauskas.

LGAA nori atkreipti žemdirbių dėmesį, jog labai atsakingai žiūrėtų su kuo sudarinėja kontraktus.

„Labiausiai žinomas atvejis – Panevėžio įmonės „Trašuva“ bankrotas. Mažai kapitalizuota įmonė susidūrė su atsiskaitymo problema ir teko bankrutuoti. Labai daug nuskambėjusių atvejų nėra, tačiau ateityje, įsibėgėjus tokiai veiklai, nukentėti gali ne vienas.

Kitas svarbus momentas yra tų įmonių susiejamumas. Vienos užsidaro, kitos atsidaro. Yra tokių atvejų, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių nutraukusios veiklą įmonės keičia pavadinimą ir toliau vykdo sandėrius“, – sako asociacijos administracijos vadovas.

Tarpininkų daugėja

Dabar tokių įmonių kūrimasis, I. Jankausko teigimu, įgauna pagreitį, o tarp smulkių verslininkų vyrauja nuomonė, kad grūdų verslas yra labai perspektyvus, tačiau, deja, nėra neįvertinama rizika.

„Atsiranda ir keletas grūdų prekybos kooperatyvų, kurie toms įmonės tampa patraukliu objektu, nes tai leidžia sužaisti kur kas mažesniais administravimo ištekliais. Manome, kad šis bumas ateityje tik didės.

Tarpininkai įgauna ūkininkų pasitikėjimą, turi ryšių didžiosiose įmonėse. Taip pat geba įtikinti, kad pardavimas jiems yra geresnis nei tai darant tiesiogiai“, – sako LGAA atstovas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (14)