„Džiaugiuosi, kad šiam solidarumo žingsniui pritaria ir daugelis stambiųjų ūkininkų bei žemės ūkio bendrovių. Iki naujojo laikotarpio stebėsime, ar pasirinktas išmokų ribojimo būdas nesumažins Lietuvos žemės ūkio konkurencingumo tarptautinėse rinkose“, – pranešime sakė ministras Giedrius Surplys.
Pagrindinės išmokos suma, skiriama vienam ūkininkui ar ūkiui per metus, nuo šiol bus 150 tūkst. eurų. Į šią sumą nebus įskaičiuojami darbuotojų atlyginimai, pranešė ministerija.
ES išmokų lubas 2019–2021 metais Lietuva taikys pirmą kartą.
Seimo opozicija anksčiau siūlė riboti tiesiogines išmokas stambiems ūkininkams iki 150 tūkst. eurų per metus, tačiau Seimas birželį siūlymo nesvarstė. Jo iniciatoriai sako, jog nauja tvarka apie 30 tūkst. hektarų žemės turinčio žemvaldžio pajamas sumažintų apie 3 mln. eurų per metus.
Vienas pataisų iniciatorių, konservatorius Mykolas Majauskas yra sakęs, kad tokia tvarka reikštų didelius nuostolius stambiems ūkininkams.
„Jeigu įsivaizduotumėte vieną žmogų, kažkokį numanomą žmogų, kuris valdo koncerną ir jam priklauso 100 proc. koncerno akcijų. Koncerną, kuris dirba ir valdo apie 30 tūkst. hektarų žemės, tai šis įstatymo projektas sumažintų pajamas 3 mln. eurų per metus“, – birželį kalbėjo M. Majauskas.
Buvęs žemės ūkio ministras „valstietis“ Bronius Markauskas sakė, jog tokie ribojimai nėra taikomi nė vienoje Europos Sąjungos (ES) šalyje.
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis kontroliuoja vieną didžiausių žemvaldžių Lietuvoje bendrovę „Agrokoncernas“. Jo vadovai yra atskleidę, jog grupės įmonės valdo apie 22 tūkst. hektarų žemės.
Europos Komisija (EK) siūlo nuo 2021 metų apriboti tiesioginių išmokų mokėjimą iki 100 tūkst. eurų vienai fermai, o 60 tūkst. eurų išmokos mažėtų proporciškai, kol pasiektų 100 tūkst. eurų lubas.
Lietuvos ūkininkai nuo pat įstojimo į ES naudojasi tiesioginėmis išmokomis. Jos mokamus už dirbamos žemės plotą ir pagal kitus kriterijus, pavyzdžiui, jauniems ūkininkams.