Kaip praneša BNS, Vyriausybė dėl ūkininkus alinančios stichinės sausros nutarė skelbti ekstremalią situaciją visoje šalyje.

Speciali Vyriausybės komisija dar praėjusią savaitę siūlė dėl sausros padarinių žemės ūkiui skelbti ekstremalią situaciją valstybės mastu. Tai leistų žemdirbiams sumažinti savo įsipareigojimus žemės ūkio produkcijos supirkėjams.

Lietuvoje pastarosiomis dienomis palijus, stichinė sausra iš šalies po truputį traukiasi – ji dabar fiksuojama Kaišiadorių, Telšių, Kretingos ir Klaipėdos savivaldybėse.

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys antradienį teigė, kad šalies žemdirbiai dėl sausros jau neteko trečdalio derliaus, o labiausiai nukentėjusieji yra šalies pietuose.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus sako, kad paskelbus ekstremalią padėtį, dėl ES paramos ir projektinių paramų, bankinių įsiskolinimų ir įsipareigojimų tarpininkams bei supirkėjams, bent kuriam laikui ūkininkai galės nesukti galvos.

„Ūkininkams tai yra labai svarbus momentas, nes kiekvienas turi įvairiausių įsipareigojimų. Jei būtų patiriami nuostoliai ir negaunamos suplanuotos pajamos, o slėgtų įsiskolinimai bankams ir agentūroms, tai daugelis tiesiog bankrutuotų.

Ekstremalios situacijos paskelbimas žemdirbiams teikia kelias lengvatas. Pradėkime nuo valdžios organų, kada mokėjimo agentūrai turi įsiskolinimų, o dėl ekstremalios situacijos negali pasiekti reikiamų rodiklių, tokiu atveju, sankcijos nėra taikomos.

Arūnas Svitojus

Kitas dalykas, tai sutartiniai įsipareigojimai pirkėjams. Pavyzdžiui, žmogus įsipareigoja pristatyti tam tikrą kiekį grūdų, pieno, o supirkėjai, jei nevykdai sutarties sąlygų, kartais taiko drastiškus metodus. Paskelbus ekstremalią situaciją, tokių sankcijų nereikėtų baimintis“, – pasakoja Žemės ūkio rūmų pirmininkas.

Deja, pasak A. Svitojaus, nuostoliai, patirti dėl sausros, nebus kompensuojami.

„Kartais žmonės galvoja, kad jiem bus kompensuojami nuostoliai, tačiau Lietuvoje, dėl sausros, tokios praktikos beveik nėra“, – sako vyras.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas taip pat džiaugėsi, kad paskelbus ekstremalią padėti, šalies žemdirbiams nereikės baimintis dėl bankroto.

„Paskelbus stichinę sausrą, kurios mes labai laukėme, įsigalios force majeure (aut. atsakomybę šalinančios aplinkybės), kuris reikš, kad nuo ūkininkų pečių bus nuimti įsipareigojimai. Tada žemdirbiai turės galimybę tartis, sandorius ir įsiskolinimus nukelti į kitus metus, ar kažkaip kitaip susitvarkyti su užklupusiomis problemomis.

Jonas Talmantas

Tokia situacija tikrai pagelbės ūkininkams, nes yra tokių įmonių, kurios, vos tik žemdirbys susiduria su problemos, iškart jį paduoda į teismą“, – sako pats didelį ūkį vytsantis ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Jau dabar yra kalbama, kad derliaus netektis Lietuvoje vidutiniškai sieks apie 30 proc., tačiau yra rajonų, kuriuose nuostoliai gali siekti 50 ir daugiau procentų.

„Žiūrint į Respublikos vidurkį, tai nuostoliai turėtų siekti apie 50 proc., bet tokiuose rajonuose kaip Dzūkija, Suvalkija mažesnis derlius gali būti net iki 70 proc.“, – prognozuoja J. Talmantas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (46)