Kaip sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos Rokiškio skyriaus vadovė Dalia Lūžienė-Malijonienė, 30–50 proc. derliaus jau prarasta ir to, kas prarasta, joks lietus nebeišgelbės. Jeigu lietaus nebus ir toliau, žus dar daugiau derliaus.
„Investicijos, sąnaudos ūkininkams didelės – ir trąšoms, ir sėklai. Tikrai neatgaus to, ką įdėjo, ką jau bekalbėti apie kokį pelną. O yra ūkininkų, kurie dar po pernai metų liūčių neatsigavę, dar moka atidėjimus“, – teigė D. Lūžienė-Malijonienė.
Antradienį kai kur Rokiškio rajone praėjo lietaus debesys, bet kam kliuvo, o kam ir ne. Net ten, kur kliuvo, lietus tik dulkes nuplovė...
Ekstremalios situacijos dar neskelbia
Kaip „Gimtajam...“ sakė Rokiškio rajono savivaldybės administracijos vadovė Nataša Aleksiejeva, gavus Rajono ūkininkų sąjungos prašymą skelbti ekstremalią situaciją dėl sausros, antradienį buvo susirinkusi ekstremalių situacijų komisija. „Kasdien gauname atnaujintus duomenis iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos. Kol kas mūsų rajone nėra pasiekti nustatyti stichinės sausros kriterijai. Mūsų rajonas, kaip ir kaimyniniai Biržų, Kupiškio rajonai, patenka tarp tų Lietuvos teritorijų, kuriose yra pavojingas sausringas laikotarpis. Bet situaciją peržiūrime kasdien, jei pasieksime stichinės sausros kriterijus, skelbsime ekstremalią situaciją“, – komentavo savivaldybės administracijos vadovė.
Ypač kenčia smėlingieji Lukštai
Pasak D. Lūžienės-Malijonienės, didžiausius nuostolius patiria tie ūkiai, kur lengvesnė žemė, kur smėlynai. Tokios žemės daug prie Lukštų. Čia ūkininkaujantys broliai Giedrius ir Arvydas Bražiūnai sako, kad šiemet pjauti nieko, matyt, nebereikės. „Rapsai išdygo iki dviejų trijų centimetrų ir sustojo, gelsta, nebeauga, net grikiai nebeauga, kviečiai, viskas stovi. Čia visur žvyras, lengva žemė, net žolės prie namų nė karto nepjovėme, nes jos tiesiog nėra. Be to, Lukštuose nė lašo lietaus nebuvo nuo gegužės 1 dienos, taip sausa, kad naktimis net rasa nesusidaro“, – sako G. Bražiūnas.
Ūkininkas teigia, kad nuostoliai bus didžiuliai, tūkstantiniai, teks imti paskolą ir taip atsiskaityti už trąšas. „Čia toks pat verslas, kaip ir bet kuris kitas. Turi pats galvoti apie riziką, o visi tie verkimai nepadės. Visiems tas pats. Žinoma, kur molynai, tarkim, prie Juodupės, ten situacija geresnė“, – pastebi G. Bražiūnas, su broliu turintis per 400 ha žemės ir ūkininkaujantis daugiau kaip 14 metų.
Tokių ūkininkavimui pražūtingų metų kaip pernai ir šiemet ūkininkas, sako, nepamenantis. Vis dėlto drausti pasėlių neketina. „Draudimas dabar dirba sau, sutartis – penkeriems metams, o sąlygos drakoniškos. Neverta tokiomis sąlygomis draustis“, – tikina ūkininkas, anksčiau naudojęsis draudimo paslaugomis.
Nuostolių patiria visi
Pasak D. Lūžienės-Malijonienės, sausra niokoja ne tik pasėlius, kenčia visi: ir gyvulininkyste, ir sodininkyste, ir daržininkyste užsiimantys, ir uogų augintojai. „Turim šimtą raguočių, bet visi gyvuliai tvarte. Žolės nėra, taigi, nėra kur ganyti, šeriam šiemetiniu silosu“, – sako pašnekovė.
Pasak ūkininkės, šiemet savo ūkyje jie atnaujino pievas, tam investavo nemažai lėšų. „Bet viskas žuvo, naujai pasėtos žolės nebėra ir ji nebeatsigaus. Ir nieko čia nepadarysi, su gamta sutarčių nepasirašysi“, – situaciją komentuoja D. Lūžienė-Malijonienė.
Rokiškio rajone daržininkyste užsiimanti Zoja Šukienė sakė, kad antradienio lietus jos ūkį aplenkė, taigi, situacija liūdna, bet daržai dar nežuvo, jei būtų lietaus, augalai atsigautų. „Laistom daržus naktimis, bet ką ten prilaistysi, tik rasą uždedam. Rovėm pardavimui augintus ridikėlius, tai jų šaknys siekia net 15 centimetrų, augalai patys kovoja dėl išlikimo. Morkos, bulvės gerai sudygo, bet dabar stovi vietoj. Kitais metais Joninėms jau bulvių turėdavome, šiais metais dar nebus“, – situaciją komentavo daržininkė.
Pasak Z. Šukienės, dar prastesnė situacija sode, jau nekalbant apie grūdines kultūras. „Grūdinių kultūrų turim nedaug, tai ką darysi. Sodas irgi bus tuščias. Obuolių nebebus, visi obuoliukai užsimezgę iškrito, nes trūksta drėgmės, todėl vaisiai negali subręsti“, – sakė Z. Šukienė.
Čedasuose uogas auginantis Valdas Šimanauskas teigė, kad jo situacija nėra bloga, o ir antradienį sulaukė lietaus, nors, tiesa, lietus sudrėkino tik patį žemės paviršių. „Kai tik pradėjom šį verslą, iš karto įsirengėm laistymo sistemą, kitaip net neverta prasidėti. Tai dabar laistom kas trečia diena. Taigi, derlių turėsime, jau rausta avietės, netrukus bus ir šilauogių, po savaitės kitos jau galėsime skinti“, – sakė ūkininkas, pastebėdamas, kad tik uogos šiemet bus smulkesnės ir derlius ne toks gausus.
Vargsta ir sodininkai. Renata Savickaitė sakė, kad šiemet obelys primezgė daug vaisių, kol kas dar nekrenta, po truputį bręsta, tačiau lietaus verkiant reikia. „Mažesnius medelius laistom: slyvaites, jaunas obelis. Bet didesniųjų dar ne. Vis dėlto turbūt reikės pradėti laistyti ir jas, nes antradienį lietaus mums nekliuvo, todėl situacija tik blogėja“, – pasakojo R. Savickaitė.
Neramiai miega ir miškininkai
Nuo birželio 11 dienos Rokiškio rajono savivaldybės administracija dėl gaisrų pavojaus uždraudė lankytis rajono miškuose. VĮ Valstybinių miškų urėdijos Rokiškio regioninio padalinio vadovas Kęstutis Skvarnavičius sakė, kad šiuo metu rajone yra ketvirtos klasės miškų gaisringumas.
„Jeigu rimčiau nepalis dar bent kelias dienas, gaisringumas pasieks penktą klasę. Kaimyniniame Kupiškio rajone miškų gaisringumas jau yra penktos klasės. Taigi, situacija labai įtempta, miškuose labai sausa, gaisras gali kilti nuo menkiausios žiežirbos, nuo tamsaus stiklo šukės, likusios kad ir nuo pernai metų. Prie pagrindinių kelių, įvažiavimų į miškus pastatysime draudžiamuosius ženklus, bet visur jų nepastatysi, nebudėsi, todėl tikimės pačių žmonių sąmoningumo: supras situaciją ir neis į miškus“, – vylėsi K. Skvarnavičius.
Miškininkas teigė neprisimenantis tokios sausros rajono miškuose. „Yra buvęs ketvirtos klasės sausringumas, tuomet irgi buvo draudžiama eiti į miškus, bet tik uždraudus, ėmė lyti ir situacija pasikeitė“, – sakė pašnekovas.
Stichinė sausra apima vis daugiau Lietuvos rajonų
Birželio 17 dienos duomenimis, stichinė sausra jau buvo apėmusi šešis Lietuvos rajonus – Šakių, Lazdijų, Alytaus, Marijampolės, Trakų r. ir Kalvarijos savivaldybių teritorijas.
Sausringas laikotarpis, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys, yra pasiektas Rokiškio ir dar 26 savivaldybėse: Šalčininkų, Varėnos, Druskininkų, Birštono, Elektrėnų, Kaišiadorių, Jonavos, Širvintų, Kazlų Rūdos, Vilkaviškio, Jurbarko, Šilutės, Šilalės, Klaipėdos, Kretingos, Skuodo, Plungės, Telšių, Rietavo, Mažeikių, Akmenės, Joniškio, Pasvalio, Panevėžio, Biržų ir Kupiškio rajonų savivaldybėse.
Lietuvoje sausra yra vertinama pagal Selianinovo hidroterminį koeficientą (HTK). HTK – tai kritulių kiekio ir oro temperatūros sumų santykis per 30 dienų laikotarpį, kai vidutinė paros oro temperatūra yra aukštesnė nei 10 laipsnių. Jeigu mažesnė nei 0,5 HTK vertė nenutrūkstamai išsilaiko 15–30 dienų, yra pasiekiamas pavojingo reiškinio rodiklis – sausringas laikotarpis aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu. Jeigu sausringas laikotarpis tęsiasi ilgiau nei 30 dienų, yra konstatuojama stichinė sausra.
Pastarąjį kartą sausra Lietuvoje skelbta daugiau nei prieš dešimtmetį – 2005-aisiais. Tuomet stichinė sausra buvo paskelbta tik keliose savivaldybėse, bet išsilaikė vos dvi dienas.
Prognozės ūkininkų nepradžiugins
Meteorologai prognozuoja, kad situacija artimiausiu metu mažai keisis, neatmetama galimybė, jog sausi orai gali laikytis iki liepos.
Prognozuojama, jog 2018 metų vasara Lietuvoje bus šiltesnė ir sausesnė, lyginant su standartine klimato norma. Vidutinė daugiametė vasaros oro temperatūra Lietuvoje siekia 16,8 °C, kritulių kiekis – 230 mm. Birželį ir liepą vidutinė oro temperatūra numatoma iki 1,5 °C aukštesnė. O rugpjūčio terminės sąlygos bus artimos įprastoms. Kritulių šią vasarą numatoma kur kas mažiau nei įprastai.
Kaip skelbia Lietuvos hidrometeorologinė tarnyba, birželio mėnesio vidutinė oro temperatūra numatoma apie 2°C aukštesnė, lyginant su klimato norma, kuri Lietuvoje siekia 15,4 °C. Prognozuojamas kritulių kiekis iki 20 proc. mažesnis lyginant su norma, kuri yra 75 mm.
