Tačiau kai kuriuose laukuose jau dabar iš viso nėra prasmės galvoti apie javapjūtę, dalis išankstinio supirkimo sutarčių pakibo ant plauko.
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, kol kas nei vienas ūkininkas šiemet nėra apsidraudęs nuo sausros. Žemdirbių pastebėjimu, Lietuvoje apsidraudimas nuo sausros įmanomas tik teoriškai. Maža tikimybė sulaukti ir aukštesnių grūdų supirkimo kainų, todėl ūkininkams teks stipriai susiveržti diržus.
Sausra yra apėmusi didelę Lietuvos dalį, ypač kenčia pietiniai rajonai. Alytaus, Lazdijų rajonų, Marijampolės bei Kalvarijos savivaldybės paskelbė ekstremalią situaciją. Išankstiniais Žemės ūkio ministerijos duomenimis, kol kas reali grėsmė netekti trečdalio derliaus.
Pasėliai nukentėjo ir negrįžtamai
Sausros nuniokoto Kalvarijos rajono ūkininkas Mindaugas Mileris prognozuoja, kad gali netekti net iki trijų ketvirtadalių derliaus. Nesulaukiant lietaus telieka tik stebėti, kaip nuostoliai didėja su kiekviena diena.
„Jei nelis dar savaitę ar dvi, tai žieminių kviečių gali nebereikėti ir kulti. Žieminiai rapsai šiek tiek geriau laikosi, bet ir tie džiūsta. Pupos žydi, tačiau nemezga. Tik Marijampolės rajone esantys mano pasėliai geriau laikosi – čia neturėsiu, matyt, trečdalio derliaus“, – DELFI sakė jis.
Apie 100 hektarų užsėjęs M. Mileris tokią sausrą patiria pirmą kartą per savo ūkininkavimo dešimtmetį. Grūdų augintojas yra sudaręs išankstinio pardavimo sutartis, bet jų įvykdyti nesitiki. Jis viliasi, kad dėl to sankcijų išvengti pavyks, nes rajone paskelta stichinė sausra bei ekstremali padėtis.
Tačiau net ir tose vietovėse, kur neskelbiama ši stichinė bėda, žemdirbiai prognozuoja didžiulius nuostolius. Anykščių rajone ūkininkaujantis Romualdas Kubaitis svarstė, kad gali netekti net iki pusės normalaus derliaus.
„Nukentėjo visos kultūros. Daug pasėlių nepadėtų prikelti ir lietus – pokyčiai negrįžtami. Lengvesnės žemės plotuose, ant kalniukų išdegė miežiai bei vasariniai kviečiai. Žieminiai kviečiai dar šiek tiek laikosi – jeigu palis, gal bus mažesnis nuostolis. Džiaugiuosi, kad nesudariau išankstinių sutarčių, nes negalėčiau jų įvykdyti. Dar pažiūrėsime, kokio rudens sulauksime. Bet jau aišku, kad reikės apriboti planus, atsisakyti investicijų“, – DELFI kalbėjo žemdirbys, kurio ir sūnų ūkiai sudaro 600 hektarų.
Anot jo, situaciją apsunkino ir tai, kad dėl pernykščių liūčių dalį laukų pavyko suarti tik pavasarį – prajudinta dirva greičiau išdžiūvo.
Gelbėtų aukštesnės kainos
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas, Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos vadovas Raimundas Juknevičius atsargiai prognozavo galimus nuostolius, nes pasėliai dar bręsta. Jo nuomone, žieminių kultūrų vidutiniškai gali būti prikulta mažiau bent po toną iš hektaro, o vasarinių kviečių ir miežių derliaus netektys – gerokai didesnės.
„Vasarinių kultūrų pasėlių būklė skirtinguose laukuose nevienoda. Tai priklauso nuo to, kiek anksti jie buvo pasėti, ar spėjo įsikeroti bei nuo dirvožemio drėgmės. Gali būti, kad vasarinių javų derliaus gausime nuo 20 proc. mažiau“, – DELFI svarstė R. Juknevičius.
Pasak LŪS vicepirmininko, Šiaulių regiono augintojams dar nėra patys baisiausi metai, nes iki stichinės sausros pritrūko keleto dienų. Be to, situaciją švelnino pernykštis kritulių perteklius, kuris ilgai palaikė aukštesnį gruntinio vandens lygį. Tai leido, pavyzdžiui, rapsams ar pupoms, kurie turi ilgesnes šaknis, geriau atlaikyti sausrą.
R. Juknevičiaus pastebėjimu, iš sudėtingos padėties grūdus eksportuojantys augintojai galėtų išsikapstyti, jei rudenį pasaulinėje rinkoje netikėtai pakiltų supirkimo kainos. Kitu atveju, anot jo, dauguma ūkių dirbs be pelno arba nuostolingai.
„Mūsų regione pernai derlius buvo didelis ir daugumai ūkių pavyko išvengti nuostolių dėl rudeninių liūčių. Tačiau sukaupti „lašinių“ ateičiai ūkininkai negalėjo, nes supirkimo kainos buvo artimos auginimo savikainai, gal tik rapsai buvo pelningesni. Jei kainos neaugs, situacija bus skausminga“, – sakė ūkininkas.
Draudimas praktiškai neveikia
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) vadovo Aušrio Macijausko vertinimu, situacija nėra išskirtinė, bet labai sudėtinga, nes su gamtos išbandymais žemdirbiai susiduria keletą metų iš eilės. Jis priminė, kad sausrą net toje pačioje seniūnijoje ūkiai gali atlaikyti skirtingai.
„Iš susidariusių kamuolinių debesų lokaliai neblogai palyja. Todėl tame pačiame rajone gali būti labai skirtinga situacija: vienoje vietovėje nėra tragiška, o šalia – labai stipri sausra. Skaičiuojame, kad vidutiniškai šalyje gali būti apie 25 proc. mažesnis derlius. Kai kur jo iš viso, matyt, nebus. Pavyzdžiui, rudenį ūkininkas negalėjo pasėti žieminių javų, o vasarinės kultūros dabar kenčia labiau. Jei sausra užsitęs, nuostoliai dar labiau didės“, – DELFI dėstė A. Macijauskas.
LGAA vadovas pabrėžė, kad kalbos apie žemdirbių finansinį gelbėjimo ratą – draudimą nuo sausros yra nutolusios nuo realybės.
„Lietuvoje gauti draudimo išmokas nuo šios stichinės nelaimės yra tik teorinė galimybė, o praktiškai tai padaryti neįmanoma. Tam, kad derliaus praradimas dėl sausros būtų pripažintas draudiminiu įvykiu, reikia išpildyti sąlygą: Vyriausybės nutarimu stichinis reiškinys turi būti paskelbtas visoje šalyje. Kol to nėra, net ir apsidraudęs ūkininkas jokių išmokų negali tikėtis. Akivaizdu, kad stichinė sausra visoje Lietuvoje nebus paskelbta“, – tikino jis.
A. Macijauskas šiuo metu nededa vilčių, kad kainos augs ir tokiu būdu grūdų augintojams pavyks kompensuoti patirtus nuostolius – palankių pokyčių biržoje galima būtų sulaukti, jei stichinė bėda apimtų didelius pasaulio regionus. Tačiau, anot LGAA vadovo, šiais laikais kainas lemia ne tiek pasiūlos ir paklausos santykis, o lūkesčiai. Tai gali iliustruoti ką tik įvykusio JAV ir Šiaurės Korėjos vadovų susitikimo metu trumpam šoktelėjusios javų kainos.
