G. Surplys sako, kad didesnės NŽT galios leis greičiau tirti pažeidimus ir sumažinti darbo krūvį prokurorams.

„Kad galėtume greičiau spręsti tuos klausimus, kad nereikėtų varginti prokurorų, o mūsų NŽT galėtų tiesiai kreiptis į teismą. (...) Šiuo atveju, jeigu yra nustatyta įstatymu, kad 500 hektarų yra ta riba, tai reiškia, mūsų NŽT turi kuo greičiau atrasti tuos atvejus ir juos užkardyti“, – BNS sakė G. Surplys.

Anot ministro, jeigu siūlymas būtų priimtas, viršijus 500 hektarų ribą, NŽT galės leisti parduoti papildomus žemės plotus, o žmogus nesutiks, – juos paimti.

„Viena vertus, tarnyba įgauna galias greičiau spręsti tuos klausimus, nesikreipdama į prokuratūrą, kita vertus, bus aprašyta tvarka, kaip tokiu atveju, atradus, kad kažkas turi daugiau nei 500 hektarų, tą situaciją reikia sugrąžinti į teisės rėmus. Tai arba parduoti žmogus galės, arba galų gale, jeigu nenorės, tai ta žemės bus paimama“, – teigė G. Surplys.

Žemės ūkio ministerija siūlo, jog NŽT galėtų tikrinti jau įvykusius žemės pardavimo arba perleidimo sandorius, kilus įtarimams prašyti juos įrodančių dokumentų, o nustačius pažeidimus, tiesiogiai kreiptis į teismą, jei pažeidėjas neparduoda ribą viršijančios žemės.

Šiemet Seime ne kartą bandyta tirti situaciją žemės ūkyje, tačiau tam priešinosi valdantieji.

Tyrimą pradėti opozicija siūlė paaiškėjus, kad „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“ naudojosi politiko sūnų, sesers, brolio, tėvo valdoma žeme ir galbūt nepaiso tvarkos, kad vienas fizinis arba juridinis asmuo gali valdyti ne daugiau kaip 500 hektarų.

Šaltinis
Temos
It is prohibited to copy and republish the text of this publication without a written permission from UAB „BNS“.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (41)