D. Grybauskaitė antradienį Seime skaitydama priešpaskutinį metinį pranešimą tvirtino, jog šalies politikos lauke padėtis žemės ūkyje nėra nagrinėjama.
„Ūkininkaujančios politikos dėmesio centre niekaip neatsiduria ne tik aukštosios technologijos, bet ir padėtis pačiame žemės ūkyje, į kurį bus sudėta jau apie dešimt milijardų eurų europinės paramos“, – kalbėjo šalies vadovė.
Anot jos, įvairūs neskaidrūs judesiai žemės ūkio sektoriuje atvedė prie netvarkos.
„Žemės koncentracija vienose rankose, pajų ir vekselių biznis, nekontroliuojamas žemių įsigijimas, neskaidrios ES paramos dalybos, fiktyvūs ūkiai, taip vadinami sofos ūkininkai atvedė prie netvarkos, anarchijos ir iškreiptos rinkos“, – teigė šalies vadovė.
Pasak D. Grybauskaitės žemės ūkyje egzistuoja nelygybė.
„Vieni kaime niekaip nesuduria galo su galu, kiti pamiršta deklaruoti šimtatūkstantinius sandorius“, – sakė prezidentė.
D. Grybauskaitės nuomone, Lietuvai reikia apsispręsti dėl žemės ūkio politikos ir kaimo plėtros strategijos.
„Artėja dar vienos Europos Sąjungos derybos dėl paramos žemės ūkiui. Tačiau ir papildomi milijardai latifundinių santykių kaime nepakeis, todėl turime apsispręsti dėl žemės ūkio politikos ir kaimo plėtros strategijos“, – argumentavo Lietuvos prezidentė.
Lietuvos ūkininkai nuo pat įstojimo į ES naudojasi tiesioginėmis išmokomis ir kaimo plėtros lėšomis pagal Bendrąją žemės ūkio politiką.
Europos Komisija (EK) birželio pradžioje Lietuvos žemės ūkiui pasiūlė 2021–2027 metų ilgamečiame bendrijos biudžete einamosiomis kainomis (įskaičiavus infliaciją) skirti 5,136 mlrd. eurų – 8,7 proc. daugiau nei 2014-2020 metais. Tuo metu palyginamosiomis kainomis Lietuvai siūloma skirti 4,558 mlrd. eurų – 5,2 proc. mažiau.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija gegužę nusprendė, kad valdančiosios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis pažeidė įstatymą laiku nedeklaravęs keturių sandorių. Komisija vertino, ar Seimo narys tinkamai deklaravo pinigų dovanojimą vaikams, „Agrokoncerno“ akcijų pirkimą.