„Manau, kad tai nėra galutiniai skaičiai, kaip ir praeitame laikotarpyje buvo. Kai tuomet pamatėme pirmuosius skaičius, mūsų išmokos buvo mažesnės, bet mes, trys Baltijos šalys, protestuodamos pasiekėme kitus skaičius. Šiandien yra labai daug prieštaraujančių dalykų, kurie ateina iš Briuselio. Ar tikrai tiek padidės, kas dabar yra rodoma, teoriškai didėjimas yra, bet praktiškai pamatysime, kai bus tas laikotarpis“, – BNS sakė A. Stančikas.
Anot jo, tikėtina, kad ir ateityje senosios ES šalys gaus didesnę paramą, tačiau skirtumas tarp senųjų ir naujųjų bendrijos narių turėtų mažėti.
„Mes kalbame, kad visų šalių ūkininkai būtų remiami vienodai, kad nebūtų iškreipiamos sąlygos. (...) Turi būti pastovios derybos, kad išmokų politika būtų teisinga ir būtų išlaikomos vienodos konkurencinės sąlygos“, – teigė A. Stančikas.
A. Svitojus: derybos dar nesibaigia
Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus taip pat teigia, kad ES paramos Lietuvos žemės ūkiui skaičiai gali keistis, bet Lietuva galėtų išsiderėti didesnę paramą. Tačiau tam reikia aktyviai dirbti ir bendradarbiauti su kitomis šalimis.
„Galimybių visada yra (...) Galima tikėtis, kad šalys dar derėsis dėl didesnės paramos žemės ūkiui. (...) Priklauso nuo mūsų žemdirbių, nuo parlamentarų (europarlamentarų – BNS), kurie atstovauja šalims. Bet neužtenka veikti tik kaip Lietuva, nes yra daug šalių partnerių, su kuriomis reikia jungtis, ieškoti bendrų sprendinių“, – BNS sakė A. Svitojus.
Kita vertus jis teigė, kad šalims narėms kai kuriais klausimais gali tekti ieškoti kompromisų.
„Yra didesnė dalis mus jungiančių sprendimų, tačiau yra yra keletas tokių galbūt, kur turėsime ieškoti kompromiso. Pirmas dalykas jungiantis, kad reikia žemės ūkio politikai paliktų daugiau lėšų, nes tai yra nepriklausomumo, saugumo klausimas. Žemės ūkis visame pasaulyje yra dotuojamas. (...) Iš kitos pusės, kas gali skirti, tai yra didesnių, vidutinių ūkių paramos svertai, jaunimo įtraukimas į kaimą, tai apie 20 punktų, kuriais vyks dar diskusijos“, – sakė A. Svitojus.
Seimo kaimo komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius Kazys Starkevičius sako, kad Lietuvai svarbu sukurti didesnę pridėtinę vertę kuriančias žemės ūkio plėtros programas
„Tai yra džiuginantys skaičiai, (...) džiugu, kad yra atsižvelgta į mūsų prašymus ir parama ne mažinama, o ji didėja. Dabar svarbu, kad mūsų naujos sukurtos programos būtų nukreiptos į pridėdamos vertės kūrimą kaime, o ne socialinių išmokų mokėjimą, kaip yra dabar“, – BNS tvirtino K. Starkevičius.
Anot jo, taip pat svarbūs Briuselyje ir Lietuvoje šiuo metu diskutuojami pasiūlymai riboti paramos dydį viena ūkio subjektui ar riboti paramą susijusiems asmenims.
Ministras tęs derybas
Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys sako bandysiantis įtikinti Europos Komisiją (EK) pagerinti jos pasiūlymą dėl žemės ūkio paramos Lietuvai po 2020 metų. Jis žada susitikti su visų Europos Sąjungos (ES) narių žemės ūkio ministrais ir tartis dėl didesnės paramos.
G. Surplio nuomone, Lietuva turėtų gauti daugiau tiesioginių išmokų ir paramos kaimo plėtrai.
„Iš tikrųjų šios dienos pasiūlymas verčia raitoti rankoves ir kibti labai rimtai į pasiruošimą deryboms bei derėtis – tiek dėl tiesioginių išmokų, kad planas būtų ambicingesnis, tiek ir dėl tos kaimo plėtros paramos programos“, – BNS penktadienį sakė ministras.
G. Surplys kitą pirmadienį žada susitikti su už žemės ūkį atsakingu eurokomisaru Philu (Filu) Hoganu, o vėliau – ir su visų ES narių žemės ūkio ministrais.
„Reikės susitikinėti su kiekvienos Europos Sąjungos valstybės žemės ūkio ministru, bandant įtikinti, kad turėtume gauti daugiau lėšų“, – sakė ministras.
Jo netenkina EK pasiūlymas dėl tiesioginių išmokų, nes jos vis tiek nebūtų pakankamai vienodos, palyginti su ES vidurkiu.
„Jeigu kalbėtume apie tiesiogines išmokas, kurios Lietuvai didėja, tai pagal tą skaičių tik 2027 metais pasieksime 80 proc. Europos Sąjungos tiesioginių išmokų vidurkio. (...) Tai, mano galva, per maža ambicija“, – argumentavo ministras.
Žemės ūkio ministerijos skaičiavimais, 2020 metais tiesioginės išmokos už hektarą dirbamos žemės Lietuvoje vidutiniškai sieks 187 eurus – 72 proc. ES vidurkio (260 eurų).
G. Surplys pridūrė, kad kaimo plėtros parama Lietuvai yra svarbi.
„Kalbėdami apie regioninę politiką turime suprasti, kad tie pinigai yra skirti kaimo gyvybei palaikyti. Šioje vietoje kuo mažesnės sumos yra skiriamos išlyginti netolygumus kaimiškose regionuose, tuo mažiau galime tikėtis, kad pasivysime Vokietiją ar gyvensime kaip švedai“, – kalbėjo G. Surplys.
EK penktadienį pranešė, kad Lietuvos žemės ūkiui 2021–2027 metais einamosiomis kainomis (įskaičiavus infliaciją) siūloma skirti 5,141 mlrd. eurų paramos – 1,4 proc. daugiau nei 2014–2020 metų bendrijos biudžete (5,071 mlrd. eurų).
Vėliau Žemės ūkio ir Finansų ministerijos patikslino, kad parama sieks 5,136 mlrd. eurų ir bus 8,7 proc. didesnė nei 2014-2020 metais.
Tuo metu palyginamosiomis kainomis Lietuvai siūloma skirti 4,558 mlrd. eurų – 5,2 proc. mažiau.
Lietuvos ūkininkai nuo pat įstojimo į ES naudojasi tiesioginėmis išmokomis ir kaimo plėtros lėšomis pagal Bendrąją žemės ūkio politiką.
Lietuvos žemdirbiai gauna žymiai mažesnes išmokas nei Vakarų Europos šalių ūkininkai, todėl šalis nori, kad tiesioginės išmokos visiems ES žemdirbiams būtų vienodos.