Spėjama, kad miežių plotai Lietuvoje gali beveik padvigubėti. Panašu, kad šiais metais būtent ši kultūra bus viena iš pelningiausių. Prognozuojama, kad mažiau gali būti prikulta pagrindinės kultūros – kviečių, nes rudenį buvo pasėta mažiau žieminių kviečių, kurie yra derlingesni už vasarinius.
Javams stinga drėgmės
Žemės ūkio naudmenų deklaravimo procesas dar vyksta, todėl dar nėra tikslių duomenų, kiek ir kokių kultūrų yra auginama. Tačiau pagal miežių sėklos rinkos aktyvumą ir sudaromas išankstinių grūdų pardavimo ir pirkimo sutartis prognozuojama, kad augintojai šiemet bus pasėję 30–40 proc. daugiau miežių nei pernai. Ir jų kainos, pasak grūdų eksportuotojų, šiemet yra istoriškai aukštos – išankstiniuose grūdų kontraktuose fiksuojama 150–170 eurų už toną.
„Miežių paklausa paprastai ilgai neišsilaiko. Bet dabar šiems grūdams atsirado paklausa užsienyje ir pagerėjo supirkimas. Lietuvoje jų nelabai kam reikia, didieji kiaulių kompleksai atsiveža pašarų iš užsienio“, – DELFI sakė Kupiškio rajono ūkininkas Antanas Dobrovolskis, savo ūkio laukų daugiausia užsėjęs kviečiais. Taip pat pasėjo miežių ir pupų.
Praėjusiais metais žieminių ir vasarinių miežių deklaruota apie 147 tūkst. hektarų, o prikulta 0,49 mln. tonų. Iš jų 187 tūkst. tonų eksportuota. Daugiausia eksportuotų lietuviškų miežių (147 tūkst. tonų) buvo išvežta į Saudo Arabiją. Čia šiais grūdais yra šeriami kupranugariai.
Miežiai populiarūs ir jų kaina dabar gera, bet dar nežinia, ar iš jų bus geras uždarbis. „ Praktiškai neįmanoma dabar pasakyti, kokia kultūra bus pelningiausia. Penktus metus iš eilės užklumpa pavasarinė sausra. Paviršiniuose dirvos sluoksniuose jau dabar trūksta drėgmės, vasarinėms kultūroms jau blogai. Tad sunku pasakyti, koks bus vasarinių miežių ir kitų kultūrų derlius. Jeigu dar ir toliau nepalis, gali būti problemų. Jei iš hektaro kulsime 3–4 tonas, „ant bangos“ iškilę miežiai gali nunešti žemyn“, – DELFI džiūgauti nebuvo linkęs Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vadovas Jonas Talmantas.
Pelningiausi visgi gali būti kviečiai
Vis dėlto LŪS vadovas svarstė, kad pelno daugiausia, matyt, galima tikėtis iš žieminių kviečių. Tiesa, dėl nepalankių sąlygų rudenį jų buvo mažiau pasėta, todėl prognozuojama, kad bendras kviečių derlius bus mažesnis.
„Daugelyje Lietuvos rajonų kviečiai blogai peržiemojo: kalvelėse nušalę, pakalnėse numirkę. Taigi čia iš jų nieko gero nebus. Bet yra rajonų, kur jie buvo laiku pasėti ir gerai peržiemojo, tokių kraštų ūkininkams jie gali būti pelningiausi kultūra. MATIF biržoje nekrenta kviečių kainos, be to, prognozė rodo, kad jų atsargos per pastaruosius penkerius metus yra mažiausios“, – aiškino J. Talmantas.
A. Dobrovolskis sakė, kad rudenį pasėjo tik trečdalį planuoto žieminių kviečių ploto, bet daugiau nei pusę jų pavasarį teko atsėti. Kupiškėnas sėjo ir vasarinius kviečius. „Jų sėklą beveik visą reikėjo pirkti, taigi išlaidas padengti bus ne taip lengva. Be to, jie vėliau kuliami nei žieminiai. Jei vėl bus lietingas oras, gali nukentėti grūdų kokybė. Kai vietoje maistinių kviečių gauni pašarinius, pelningumas krenta. Matyt, šiemet teks kapstytis su nedidelėmis pajamomis. Įvedus eurą viskas pabrango, o kviečių kaina nukrito. Taigi geram pelnui nėra prošvaisčių“, – optimizmu netryško ūkininkas.
Pernai žieminių kviečių buvo deklaruota apie 634 tūkst. ha, o vasarinių – per 205 tūkst. ha. Prikulta beveik 4 mln. tonų kviečių, iš kurių 3 mln. tonų buvo eksportuota.
Žirnių plotai bus kuklesni
Grūdus eksportuojančios bendrovės „Agrokoncerno grūdai“ direktorius Karolis Šimas DELFI yra minėjęs, kad išankstinės grūdų pardavimo ir pirkimo sutartis šiemet aktyviau sudaromos kviečiams, miežiams ir pupoms, o pernai tokiu metu aktyviau buvo pardavinėjami žirniai. Pastaraisiais metais žirnių plotai augo kartais. 2017–aisiais Lietuvoje buvo pasėta apie 171 tūkst. ha, bet dėl drėgnos javapjūtės ne visi laukai buvo nuimti.
Šiemet ši kultūra nėra tokia populiari dėl Indijos – pagrindinės jų importuotojos – įvestų 50 proc. dydžio muitų ir dėl to smarkiai kritusios kainos. Ši ankštinė kultūra, nors galima naudoti žalinimui , tapo nepatraukli ir dėl įvestų naujų apribojimų – žalinimo plotuose juos draudžiama apdoroti cheminėmis augalų apsaugos priemonėmis.
Dar ankstyvą pavasarį grūdų eksportuotojai skaičiavo, kad daugybė tonų žirnių buvo likę neišparduotų sandėliuose. Tad šiemet žirnių plotai turėtų būti gerokai kuklesni.
Pastaraisiais metais mažai keičiasi kitos ankštinės kultūros – pupų – plotai. Ir šiemet čia neturėtų būti didesnių pokyčių. J. Talmantas pastebėjo, kad buvo gana geri pupų ateities sandoriai. „Neseniai užfiksavome 230 eurų už toną, bet jas reikės nuvežti į Klaipėdos uostą“, – sakė jis.
Rapsų pasėliai prastoki
Daug pajamų augintojai nesitiki iš rapsų. A. Dobrovolskis sakė pernai rudenį dėl prastų oro sąlygų negalėjęs pasėti žieminių rapsų, o auginti vasarinius nepatrauklu. Ūkininkas nesigaili, kad šiemet jo ūkyje neliko rapsų – aplinkiniuose laukuose pastebėjo, kad žieminiai rapsai prasčiau peržiemojo, yra suvargę.
„Žieminiai rapsai – tik patenkinami, nes rudenį buvo daug drėgmės, jų šaknys apnykusios, todėl nėra ko tikėtis gero derliaus. Bus trys tonos iš hektaro – ne daugiau“, – prognozavo J. Talmantas.
Savo ūkyje jis beveik po lygiai sėjo žieminių kviečių ir žieminių rapsų. Ūkininkas dar augina pupų ir vasarinių kviečių. Šiemet atsisakė cukrinių runkelių, bet pirmą kartą pradėjo auginti salyklinius miežius.
„Apskritai greičiausiai kulsime vidutinį derlių, o kai kurių kultūrų gali būti ir mažesnis. Bet dar reikia įvertinti oro sąlygas. Jau dabar matome pavasarinės sausros požymius. Jeigu dar savaitę nelis, vasarinės kultūros suprastės. Taigi derlius gali būti dar menkesnis. Be to, dar nežinia, kokios bus derliaus dorojimo sąlygos“, – apie didelę gamtos sąlygų įtaką žemdirbystėje kalbėjo LŪS vadovas.
