Tokiu būdu, specialistų pastebėjimu, užprogramuojama dar blogesnė finansinė perspektyva. Grūdų augintojų situaciją stipriai apsunkino dėl pernykščių liūčių patirti nuostoliai. Be to, šiame sektoriuje situacija blogėja – daugumos javų kainos slenka žemyn.
Iš anksto parduoda ir pusę derliaus
Nemažai grūdų augintojų pernai džiaugėsi sudarę išankstines derliaus pardavimo sutartis, nes sugebėjo „pagauti“ padorią rinkos kainą. Ši per metus nuolat svyruoja, o išankstiniai kontraktai leidžia išskaidyti riziką.
Kaip DELFI sakė Pasvalio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Vilhelminas Janušonis, pirmąjį kontraktą dėl ketvirtadalio grūdų derliaus šiemet jis pasirašė dar vasario mėnesį. Javų augintojas taip ketina parduoti kviečius, žirnius ir kitas kultūras.
„Pernai pasirašęs išankstines sutartis pardaviau apie pusę grūdų derliaus ir laimėjau. Jau penktus ar šeštus metus sudarinėju išankstinio pardavimo sutartis. Dabar stebiu grūdų kainas ir skaičiuoju, ar man tinka. Jos buvo kilstelėjusios, bet dabar krenta, matyt, dėl plūstelėjusių į rinką rusiškų ir ukrainietiškų grūdų. Gali būti, kad dėl naujos sutarties teks palūkuriuoti“, – pasakojo ūkininkas.
V. Janušonis supirkėjui neįsipareigojo pateikti atitinkamos kokybės derliaus, susitarta už kiek bus superkami įvairios kokybės grūdai – nuo pašarinių iki ekstra klasės. Tokiu būdu jam bus mažiau rizikos dėl sutarties įvykdymo. Pasak ūkininko, išankstines pardavimo sutartis sudarinėja dauguma kooperatyvo, kuriam jis priklauso, narių. Dažniausiai jie taip parduoda iki trečdalio derliaus.
„Pernai buvo sudėtingi metai. Nusikulti įstengėme, bet daugiau nei pusė pasėtų žiemkenčių paskendo. Štai dabar sėdžiu už traktoriaus vairo ir tuos laukus kultivuoju“, – apgailestavo V. Janušonis.
Blogėja ūkių finansinė padėtis
Toli gražu ne visi ūkininkai išankstines sutartis renkasi dėl galimybės gauti optimalią kainą. Dalį žemdirbių taip elgtis verčia aplinkybės dėl anksčiau neištesėtų kontraktinių įsipareigojimų supirkėjams, o dar kitus – naujam sezonui pradėti būtinas apyvartinių lėšų trūkumas.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) administracijos vadovo Igno Jankausko pastebėjimu, šį sezoną ūkininkai pasitiko su ypač mažais finansiniais ištekliais. Pastarieji dveji metai žemdirbių apyvartinį kapitalą reikšmingai sumažino.
„Šiemet ryškėja tendencija, kad pasirašant sutartį stengiamasi gauti avansą. Tai vykdavo ir anksčiau, bet šiemet šis procesas yra gerokai intensyvesnis. Paėmęs avansą grūdų augintojas savo derlių parduoda ženkliai pigiau. Tai nėra gera praktika, nes tokiu būdu į ateitį užprogramuojamas dar prastesnis finansinis rezultatas. Grūdų sektoriuje situacija pakankamai įtempta ir po truputį blogėja“, – DELFI tvirtino jis.
LGAA administracijos vadovas pabrėžė, kad rinkos kainos mažėjimo šoką dar galima stengtis atlaikyti didėjančiu efektyvumu, bet dėl gamtos sąlygų patirtų nuostolių amortizuoti nėra išteklių. Tokį vadinamąjį sukauptą nuostolį ūkininkas pajėgs padengti tik per ilgesnį laikotarpį.
„Dažnai kartojame, kad jeigu žemdirbys turi nuo praėjusių metų pradelstą skolą, tai yra sukauptas nuostolis. Jo padengimą reikia išdėstyti bent ketveriems metams. Jei tam skiriami tik metai, tai skola paprastai lieka, ir susidaro lyg uždaras ratas“, – aiškino I. Jankauskas.
Jis skeptiškai vertina susiklosčiusią sistemą, kai grūdų augintojas ima prekinį kreditą trąšomis ar kitomis žaliavomis, o jį stengiasi padengti už naujo sezono derlių gautomis pajamomis – pastarųjų dvejų metų praktika rodo, kad neretai toks ketinimas žlunga.
Krito žirnių populiarumas
Prieš mėnesį išankstinės sutartys buvo sudarinėjamas labai sparčiai. Pastarąją savaitę grūdų kainos krito, todėl procesas stabtelėjo.
Grūdus eksportuojančios bendrovės „Agrokoncerno grūdai“ direktorius Karolis Šimas DELFI tvirtino, kad vertinant pagal dabartinę situaciją, tai yra vienas iš aktyvesnių sezonų. Bendrovė su ūkininkais jau yra sudariusi nemažai išankstinių sutarčių, pagal kurias pirks 250 tūkst. tonų būsimo derliaus.
„Aktyviau nei vidutiniškai iš anksto parduodamos pelningesnės kultūros. Palyginti su praėjusiais metais, iš anksto parduodamos kultūros skiriasi. Šiemet aktyviau pardavinėjami kviečiai, miežiai ir pupos, o pernai – žirniai. Šiemet ši kultūra nėra tokia populiari dėl Indijos įvestų 50 proc. muitų ir dėl to smarkiai kritusios kainos, todėl ūkininkams rekomenduojama gerai įvertinti dabartinę situaciją sėjant žirnius“, – DELFI komentavo bendrovės vadovas.
Pernai „Agrokoncerno grūdai“ iš viso sudarė sutarčių daugiau kaip 1 mln. tonų grūdų pirkimui. Tačiau dėl klimato sąlygų ne visi ūkininkai sklandžiai nuėmė derlių. Pasak K. Šimo, nesėkmės atvejais abipusiu sutarimu sutartys buvo nutrauktos, sutartinių įsipareigojimų nebeliko dėl 16 tūkst. tonų grūdų pirkimo.
Išankstinių sutarčių daugėja
Pasak I. Jankausko, išankstines sutartis sudarančių grūdų augintojų ratas didėja ir dėl to, kad išaugo derliaus sandėliavimo pajėgumai. Modernias džiovyklas ir sandėlius įsirengę ūkininkai turi didesnes galimybes grūdus parduoti palankiausiomis kainomis.
Specialistai siūlo per metus sudaryti ne mažiau kaip tris kontraktus: vieną – pavasarį, antrą – taikant į birželio-liepos kainų šuolį, o trečiąjį – jau turint produkciją sandėlyje.
„Esame paskaičiavę, kad per pastaruosius septynerius metus sudarant po tris kontraktus vidutiniškai už kviečių toną buvo gaunama 160 eurų. Tai rodo, kad šios rizikos valdymo priemonės naudą“, – teigė LGAA administracijos vadovas.
„Agrokoncerno grūdų“ direktoriaus pastebėjimu, pastaruosius dvejus metus išankstinės sutartys buvo pelningesnės, nei derliaus pardavimai sezono metu ar parduodant žiemą. Pavyzdžiui, pernai aukščiausia kaina buvo prieš pat kūlimo sezoną – liepos pirmąją savaitę.
„Tačiau toli siekiančius apibendrinimus daryti nevertėtų. Išankstinės sutartys naudingos tuo, kad ūkininkas turi daugiau laiko pasirinkti palankesnę pardavimo kainą, tačiau bendri rezultatai labiausiai priklauso nuo situacijos pasaulio rinkose“, – priminė K.Šimas.
