Dėl tokių sklypų dirbimo nemalonumų turi ir pats ministras.
Ministro gimtajame Trušelių kaime B. Markausko šeima naudojasi sklypais be savininkų leidimo. Tai patvirtino du iš keturių sklypų savininkų. Portalas 15min.lt skelbė, kad veikla šiuose plotuose Sofijos Markauskienės vardu deklaruojama Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA), nurodant, kad žemė nuomojama.
Už tai S. Markauskienei per ketverius metus buvo išmokėti 1424 eurai išmokų. Ekspertai kalba, kad šioje situacijoje reikėtų ir tarnybų, kurios leido deklaruoti žemę, nors nebuvo pateikta jokių tai patvirtinančių dokumentų, atsakomybės.
„Ministras pasielgė teisiškai gal ir nelabai korektiškai, tačiau Lietuvoje šiandien tai visiškai įprasta praktika. Mes, ūkininkai, dažnai dirbame mažesnius sklypelius, kurių savininkai nežinomi. Kai žmonės atsiranda, su jais tariamės“, – aiškina Saulius Stirna, Lietuvos ūkininkų sąjungos Kaišiadorių skyriaus pirmininkas, pats dirbantis 600 ha.
– Situacija į kurią jūs patekote, nes be savininko žinios deklaravote žemę, masinė. Taip elgiasi daugybė ūkininkų. Tačiau teisinėje valstybėje taip neturėtų būti.
– Aš netgi džiaugiuosi, kad kilo toks skandalas. Mano asmeninė patirtis Lietuvos ūkininkams bus labai naudinga. Jie supras kokia rizika. Iš kitos pusės, jei žmonės nedirbtų plotų, kurių savininkų nežino, dirvonuotų 10–20 proc. visos žemė. Ypatingai apie didžiuosius miestus. Ten žemę valdo ne tie, kurie nori ją dirbti, o tie, kurie nori ten statytis ir 100 eurų per metus mokestis jiems nėra didelis.
Jau pernai įžvelgėme grėsmę, kad tokių atvejų, kaip mano, bus ir nusprendėme nuo šių metų reikalauti, kad bent 60 proc. deklaruojamų plotų būtų pagrįsti rašytinėmis sutartimis. Ateinančiais metais jau 80 proc. plotų turėtų būti pagrįsti rašytinėmis sutartimis. Dar didesnio kiekio formalių sutarčių nepasieksime, nes žodinė sutartis taip pat yra galiojanti.
Man dabar labai daug ūkininkų skambina ir tokių anekdotinių istorijų pasakoja, kad, ūkininkas, sakykime, tai yra 10 ha sklypas ir jis nežino, kas vidury sklypo yra 1 ha savininkas.
Šiandien, aš manau, kad dar yra labai didelė problema, kad ūkininkas negali sužinoti, kas yra žemės savininkas, jeigu savininkas nenori. Registrų centras tokių duomenų neduoda. Aš galiu tą garantuoti. Ir čia bandoma sakyti, kad kažkas labai greitai gauna. Bet tikrai negauna, jeigu savininkas nenori, jo nei adreso, nei telefono nesužinosi. Anekdotinė situacija tokia, kad ūkininkas rizikuoja arti tą hektarą tam, kad atsirastų savininkas, kad jis pareikštų pretenzijas ir kad galėtų susitarti dėl žemės nuomos.
Nes jūs įsivaizduojate, ką reiškia turėti tokį hektarą apleistos žemės, kurioje leidžia šaknis piktžolės, kur rizikuoja ūkininkas dėl tų 10 ha.
- Tačiau su žeme pas mus nuolat nutinka įvairių skandalų. Pavyzdžiui, darbą prarado buvęs Nacionalinės žemės tarnybos vadovas Danielius Kuprys, kuris stebėjo ir laukė kada bus galima deklaruoti laisvus valstybinius sklypus, iki šiol nežinome, kas realiai ir kiek valdo žemės nuosavybės teise.
– Bendroji žemės ūkio politika taikoma visoms šalims narėms. Pavyzdžiui, Vokietijoje jau šimtmečiais susiformavusi žemėnauda ir leidžiamos žodinės sutartys.
Kalbant apie didžiuosius žemvaldžius, valdžia niekada neturėjo politikos ir vizijos, kokio dydžio ūkių reikia. Galbūt man nepatinka, tačiau šiandien sąžiningai, tai yra teisėtai, galima valdyti dešimtis tūkstančių hektarų žemės.
– Buvo kalbėta, kad bus tikrinami didieji ūkiai, ar jie teisėtai įsigijo žemę. Gal šiandien jau yra šios patikros rezultatai?
Pirmoji išvada bus kai prokuratūra patikrins Ramūno Karbauskio įmones. Dėl kitų, tai nuo šių metų pradžios Nacionalinei žemės tarnybai suteikta teisė dalyvauti sandoriuose ir tikrinti susijusius asmenis. Be to, galima oficialiai kontroliuoti bendrovių ir kooperatyvų pajininkų susietumą. Manau, dabar niekas neberizikuoja neteisėtai ar rizikingai didinti valdas. Turime laiko suskaičiuoti, kas ir kiek žemės realiai valdo.
Pavasario sesijai teiksime įstatymo pataisas dėl akcinių bendrovių, kurios valdo gana daug žemės, o jų savininkas gali pasikeisti akimirksniu.
– Ar jau galite įvardinti didžiausius žemės savininkus?
– Įvardinti didžiausius savininkus kol kas negalime dėl kelių dalykų. Vienas gan juokingas, finansinis. Už duomenis Registrų centrui mokame. Kita problema – nors įstatymas priimtas, tačiau registrai bus susieti liepos mėnesį.
- Gįžtant prie Jūsų atvejo, ar rengiate teisės aktus, kad tokių atvejų, kai be savininko žinios dirbama žemė neliktų, arba tai būtų tik išimtis?
– Meluočiau, jei sakyčiau, kad konkretūs teisės aktai jau parengti, tačiau po šio skandalo tai didžiulis spyris išspręsti šią problemą. Manau, per pusę metų vien ministro įsakymu galima įvesti aiškią tvarką, kaip reglamentuoti situacijas, į kurią patekau ir aš.
Visą pokalbį galite žiūrėti čia
