Bet, specialistų nuomone, rūpestis vištų gerove menkai atsiliepia kiaušinių maistingumui, nes ją iš esmės lemia lesalų kokybė. Nors prekybos tinklai ir deklaruoja, kad jie pereis prie komfortiškiau gyvenančių vištų produkcijos, tačiau vartotojai kol kas neskuba rinktis ant kraiko laikomų vištų kiaušinių, nes šie paprasčiausiai brangesni. Tokių ūkių plėtra priklausys nuo to, ar mūsų vartotojai norės brangiau pirkti laisvai laikomų sparnuočių kiaušinius.
Didieji verslininkai džiaugiasi, kad laikomų ant kraiko vištų kiaušinių pardavimai šalyje pastaruoju metu išaugo keleriopai. Kai kurie prekybos tinklai yra paskelbę, kad iki 2025 metų atsisakys narvuose laikomų vištų kiaušinių prekybos. Tačiau iki šiol „įprastiniai“ kiaušiniai rinkoje išlieka atsiriekę liūto dalį.
Tai nekelia nuostabos, nes laikomų ant kraiko vištų kiaušinių gamybos savikaina išauga iki 20 proc., o pabrangusius produktus sunkiau įpiršti mūsų gyventojams, kurių nemaža dalis negali išlaidauti. Jei narvuose augintų vištų dešimties kiaušinių vidutinė kaina parduotuvėse, priklausomai nuo kategorijos, yra apie 1,22–1,56 euro, ant kraiko laikomų vištų – beveik 2 eurai.
Sunku parduoti produkciją
Ant kraiko laikomiems paukščiams reikia daugiau priežiūros, vienai dedeklei vištai turi tekti ne mažiau kaip 250 cm2 pakratais pakreikto ploto ir kt. Tačiau sumaniusieji imtis paukštininkystės verslo dabar jau nebesvarsto apie paukščių laikymo narvuose galimybes. Kelmės rajone įsikūrusiame Ričardo Petriko mišriame ūkyje antri metai ant kraiko kudakuoja keletas tūkstančių vištų.
„Ar dabar pradėjęs ūkininkauti rinktumėtės arklį su arklu ar traktorių? Reikia žvelgti į ateitį. Laikomos ant kraiko vištos gali laisvai vaikščioti, paplasnoti, po šiaudus kapstytis, rasti natūralaus maisto“, – DELFI kalbėjo ūkininkas.
Vis tik pašnekovas netrykšta optimizmu ir kol kas nemato kiaušinių gamybos plėtros perspektyvų. Pasak jo, užauginti vištas ir jas parduoti kaip mėsą lengviau nei realizuoti jų kiaušinius.
„Produkcijos poreikis nedidėja. Šiandien paklausą turi pigūs produktai, todėl išperkami narvuose augintų vištų kiaušiniai, lenkiška produkcija. Pasakykite pensininkui, kad parduotuvėje 30 ar daugiau procentų brangiau mokėtų už kiaušinius, nes juos padėjo laisvai vaikštančios vištos“, – dėstė R. Petrikas.
Pasak jo, didelį spaudimą daro prekybos centrai, pardavinėdami pigesnę produkciją. Be to, ūkyje ant kraiko auginamų vištų kiaušiniai gerokai pabrangsta pakliuvę į prekybos grandinę.
Tenka modernizuoti fermas
Zarasų rajone iki 100 tūkst. vištų dedeklių laikanti žemės ūkio bendrovė „Sparnai“, pasinaudojusi europine parama, dar 2005 metais modernizavo fermas, kuriose paukščiai laikomi ant kraiko. Tačiau tik daugiau nei po dešimtmečio galėjo pasidžiaugti tokio sprendimo rezultatais.
„Tik prieš dvejus metus šiek tiek išaugo paklausa ant kraiko laikomų vištų kiaušiniams. Anksčiau žmonės šia produkcija nesidomėjo, o dabar sulaukiame palaikymo. Kai kurie prekybos tinklai įspėjo, kad nuo 2025 metų atsisakys prekiauti narvuose laikomų vištų kiaušiniais. Vadinasi, mes galime ramiai gyventi ir nesibaiminti dėl ateities“, – DELFI pasakojo bendrovės vadovė Ilona Pratkelienė.
Didieji paukštynai taip pat investuoja į naują gamybą, todėl tokių kiaušinių pasiūla pastaruoju metu žymiai padidėjo. Daug rinkai 2-ojo numerio kiaušinių Lietuvoje pateikianti bendrovė „Groward Group“ pernai paskelbė pradedanti sparčiai modernizuoti paukštides ir didinti ant kraiko laikomų vištų skaičių. Pavyzdžiui, Šilutės rajone įmonė praeitą rudenį atidarė iš pagrindų atnaujintą vištidę, kur laisvai ant kraiko laikoma 23 600 dedeklių.
Bendrovės vadovas Tomas Strumskas tvirtina, kad šiais ir ateinančiais metais ši plėtra įgaus pagreitį, įmonė atidarys gerokai daugiau tokių paukštidžių.
Skverbsis į rinką
Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas Vytautas Tėvelis patvirtino, kad Lietuvoje ryškėja tendencija laikyti laisvai ant kraiko bei grotelių vaikštančias vištas.
„Šiandien bendrame gamybos sraute Lietuvoje ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai sudaro apie 4 proc. Tačiau per metus šis skaičius gali augti ir iki 10 proc. Statant naujas fermas ar rekonstruojant narvų dedeklėms vištoms nebemontuojama“, – DELFI sakė jis.
Per metus Lietuvoje pagamina apie 780– 800 milijonų kiaušinių. Didieji septyni prekiniai paukštynai pateikia apie 80 proc. produkcijos.
„Jau kelinti metai kiaušinių gamybos apimtys ir vartojimas praktiškai nesikeičia. Šiandien pirkėjai labiau pasirenka pigesnės produkcijos rūšis. Kiek tenka stebėti prekybos tinklų lentynas, ant kraiko bei laisvai laikomų vištų kiaušinių pakanka“, – tvirtino Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas.
Kokybė priklauso nuo lesalų
V. Tėvelio pastebėjimu, naujas tendencijas kiaušinių rinkoje labiau lemia besikeičiantis visuomenės požiūris į paukščių laikymo komfortą.
„Kiaušinio maistinė vertė labiausiai priklauso ne nuo laikymo būdo, o nuo pašarų kokybės – kiek jie prisotinti vitaminais, amino rūgštimis, mineralais ir kt. Judėjimas dėl vištų savijautos atsilieps vartotojo kišenei, nes laikymo būdas narveliuose yra pigiausias. Visi vištų laikymo būdai yra reglamentuoti Europos Sąjungos normatyvų ir aprobuoti. Čia situaciją kaip su kostiumu: ar jis pasiūtas siuvėjo, ar masinėje gamyboje, bet žmogus yra apsirengęs“, – palygino paukštininkų asociacijos vadovas.
Jo nuomone, didesnę maistinę vertę gali turėti ekologiškai auginamų arba laisvai prie sodybos laikomų vištų, kurios gamtoje gauna maistinių medžiagų įvairovę, kiaušiniai. Ekologiniai vištynai yra labai maži, jie užima vos apie 0,1–0,2 proc. rinkos dalį. Aišku, ekologiški kiaušiniai gali būti brangesni apie du kartus nei įprastiniai.
V. Tėvelis pabrėžė, kad Lietuvoje 2012 metais paukštynai pagal Europos Sąjungos reikalavimus jau investavo milijonines sumas į erdvesnius patobulintus narvus, o dabartinei modernizacijai vėl reikia didžiulių sumų.
Europos šalyse narvuose laikomų vištų kiaušinių parduodama apie 55 proc. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Vokietija ar Danija, itin pasistengė sumažinti šios produkcijos pardavimus.
