Šis projektas, nesulaukęs pritarimo Teisės ir teisėtvarkos ir Kaimo reikalų komitete, sugrįžta į Seimo posėdžių salę, kur bus padarytas sprendimas.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė mano, kad komisijos sudarymo iniciatoriai siekia tirti „vieną asmenį, tačiau suprantant, kad to neleidžia padaryti Konstitucija, yra bandoma visą tyrimą užversti ant viso sektoriaus“.
Jos teigimu, yra pradėta eilė tyrimų, Generalinė prokuratūra yra pradėjusi tyrimą dėl 500 hektarų ribos galimo neišlaikymo, todėl kol nėra pabaigti tyrimai, Seime negalima dubliuoti nei Generalinės prokuratūros, nei Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), nei kitų institucijų veiksmų.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas G. Landsbergis yra sakęs, kad Seimas greičiausiai atmes komisijos sudarymo iniciatyvą.
Tyrimo komisiją siūloma įpareigoti atsakyti į 26 klausimus.
Siūloma kartu su tyrimo išvadomis pateikti pasiūlymus dėl esminės Lietuvos žemės ūkio politikos nuostatų peržiūros, siekiant išvaduoti smulkiuosius šeimos ūkius ir nepriklausomas žemės ūkio bendroves iš stambiųjų žemvaldžių ir su jais susijusio verslo dominavimo.
Taip pat siūloma pateikti priemones, kurių įgyvendinimas leistų ateityje užtikrinti, kad Lietuvos žemės ūkyje bus išvengiama žemės koncentracijos stambiųjų žemvaldžių rankose, o jau susiformavusios koncentracijos, viršijančios nustatytą 500 ha ribą, nepažeidžiant laisvos rinkos principų, būtų pertvarkomos į ūkius, kurie neviršija 500 ha žemės ūkio paskirties žemės.
Tyrimo komisijai siūloma pateikti priemones, kurių įgyvendinimas leistų apsaugoti ūkininkus nuo dominuojančią padėtį trąšų ir sėklų tiekimo, žemės ūkio technikos, grūdų supirkimo rinkose užimančių subjektų diktato. Tyrimą inicijuojantys 37 parlamentarai norėtų, kad būtų pateiktos priemonės, kurių įgyvendinimas skolos vekselių finansinį mechanizmą priartintų prie komercinių bankų atsakingo skolinimo kokybės standartų.
Numatoma pavesti komisijai tyrimą atlikti ir pateikti Seimui išvadą iki 2018 m. lapkričio 1 d.
Už nutarimo projektą dėl laikinosios tyrimo komisijos sudarymo dėl nerimą keliančios padėties Lietuvos žemės ūkio sektoriuje po pateikimo balsavo 63, prieš buvo 25, susilaikė 23 Seimo nariai.
Beje, Seimo „valstiečiams“ atstovaujanti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė A. Širinskienė bei Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūno pavaduotojas Jonas Jarutis siūlo žemės ūkio reikalais besidominančiai laikinajai tyrimo komisijai ištirti ir žemės perkėlimo procesą Lietuvoje.
Tokį pasiūlymą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravę politikai siūlo tyrimo komisijai surinkti duomenis, ištirti ir įvertinti teisės aktų, kuriais įteisintas ir reguliuotas žemės perkėlimas, parengimo ir priėmimo aplinkybes.
A. Širinskienė ir J. Jarutis taip pat siūlo ištirti, ar politikai, dalyvavę žemės perkėlimo galimybės įteisinime, bei jų artimieji giminaičiai vėliau patys nepasinaudojo žemės perkėlimo galimybe. „Jeigu minėtomis galimybėmis buvo pasinaudota - nustatyti, kokius žemės plotus minėtieji asmenys valdo dėl to, kad buvo priimti atitinkami įstatymai“, - siūlo Seimo „valstiečiai“.
Jų nuomone, tyrimo komisija turėtų įvertinti, kaip kito žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo reguliavimas 1991-2016 metais, be kita ko, įvertinant šio reguliavimo pokyčių skaidrumą.
„Jei būtų nustatyta, kad priimtus sprendimus dėl reguliavimo pokyčių lėmė galimai neskaidrios aplinkybės, nustatyti atsakingus asmenis, kreiptis į kompetentingas institucijas ir parengti teisės aktus, šalinančius nustatytus reguliavimo trūkumus“, - siūlo A. Širinskienė ir J. Jarutis.
Jų nuomone, komisija turėtų ištirti ir įvertinti, ar 1991-2016 metais priimti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo reguliavimo sprendimai nesukūrė prielaidų atskirų rinkos dalyvių dominuojančiai padėčiai atsirasti. Jeigu paaiškėtų, kad tokios prielaidos buvo, jie ragina nustatyti atsakingus asmenis ir parengti teisės aktus, šalinančius nustatytus reguliavimo trūkumus.
Tyrimo komisijai A. Širinskienė ir J. Jarutis siūlo nustatyti, ar šiuo metu galiojanti institucinė sandara, kuri turėtų užtikrinti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo laikymąsi yra skaidri, tinkama ir efektyvi. Jei būtų nustatyti reguliavimo trūkumai, siūloma nustatyti už tai atsakingus asmenis ir parengti teisės aktus, šalinančius tuos trūkumus.
Jeigu Seimas pritartų „valstiečių“ siūlymams, tyrimo komisija turėtų ištirti ir įvertinti Europos Sąjungos fondų paramos žemės ūkio sektoriui skirstymo skaidrumą 1991-2016 metais, be kita ko, įvertinant paramos skyrimo aplinkybes cukrinių runkelių auginimui, žuvininkystės sektoriui ir žemės ūkio technikai ar kitai technikai, naudotinai ūkininko ūkyje, įsigyti.
Jei būtų nustatyti reguliavimo trūkumai, siūloma nustatyti už tai atsakingus asmenis ir parengti teisės aktus, šalinančius tuos trūkumus. Tyrimo komisijai siūloma išanalizuoti Europos Sąjungos valstybių patirtį skaidrinant žemės ūkio sektorių, užtikrinant skaidrų žemės ūkio sektoriaus institucinės sąrangos funkcionavimą ir pateikti pasiūlymus, kurie gerąją Europos Sąjungos valstybių narių patirtį perkeltų į nacionalinius teisės aktus.
„Ištirti ir įvertinti, kurie 1991-2016 metais priimti politiniai sprendimai lėmė žemės ūkio sektoriuje dirbančių asmenų padėtį. Jei būtų nustatyta, kad priimtais politiniais sprendimais žemės ūkio sektoriuje dirbančių asmenų padėtis buvo apsunkinta, nustatyti už tai atsakingus asmenis, kartu įvertinant jų priimtus sprendimus skaidrumo aspektu. Jei būtų nustatyti reguliavimo trūkumai, nustatyti už tai atsakingus asmenis ir parengti teisės aktus, šalinančius tuos trūkumus“, - siūloma tyrimo komisijai.
Jei būtų pritarta, komisija tirtų 1991-2016 metais įvykusius trąšų, žemės ūkyje auginamų augalų sėklų rinkos reguliavimo pokyčius, kartu įvertinant šių rinkų reguliavimą skaidrumo aspektu.
A. Širinskienė ir J. Jarutis norėtų, kad komisija tyrimą atliktų bei išvadą pateiktų Seimui iki 2018 m. liepos 1 d., o ne iki lapkričio 1 d., kaip siūlė konservatoriai.
