Kokie kainų pokyčiai parduotuvių lentynose vartotojus gali nustebinti šį pavasarį?
Pieno produktai neskuba pigti
Žaliavinis pienas jau keturis mėnesius iš eilės superkamas vis pigiau, tačiau vartotojus galintys pradžiuginti permainų vėjai kol kas nedrąsiai dvelktelėjo pieno produktų lentynose.
Ilgai laukus nuo rekordinių aukštumų Lietuvoje šiek tiek žemyn pajudėjo sviesto kaina. Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos (ŽŪMPRIS) duomenimis, mūsų prekybos tinklų parduotuvėse kilogramas 82 proc. riebumo sviesto antrąją kovo savaitę vidutiniškai kainavo 9,59 Eur, šių metų vasario pirmoje pusėje – 9,73 Eur, lygiai prieš metus – 7,42 Eur. Šiek tiek pradėjo pigti 12 proc. riebumo grietinės kilogramas: atitinkamai pagal minėtas datas – 2,77, 2,81 ir 2,48 Eur.
Tačiau pieno, kefyro, 30 proc. riebumo grietinės kainos praktiškai nesikeitė, o 22 proc. riebumo fasuoto varškės sūrio kilogramas parduotuvėse netgi pakilo į viršų.
O vidutinės natūralaus pieno supirkimo kainos Lietuvoje sausį buvo 307,6 Eur už toną – 4,6 proc. mažesnės nei gruodį. Vasarį mokėta apie 293,8 Eur už toną – 4,5 proc. mažiau nei sausį ir 1,1 proc. mažiau nei 2017 metų vasarį.
Atsiremia į eksporto rinkas
Pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktorius Egidijus Simonis neatmetė tikimybės, kad atpigus žaliavai gali šiek tiek koreguotis kai kurių kasdienių pieno produktų kainos.
„Vartotojams pieno produktai parduotuvėse pradeda pigti, kai eksporto rinkose kainų kritimo tendencija išsilaiko 2–3 mėnesius. Tuomet pradeda reguliuotis mūsų vidaus rinka. Iš pradžių parduotuvės pradeda daug produktų pardavimo akcijų, o išlikus tendencijai koreguojamos sutartinės kainos. Dabar atpigo sviestas ir grietinė“, – DELFI aiškino jis.
Žaliavinio pieno kainos kol kas nesistabilizuoja. E. Simonio pastebėjimu, pastaruosius kelis mėnesius Europos biržoje prekiaujamų pagrindinių gaminių – sviesto, sūrio ir pieno miltų – indeksuojamos kainos nuosekliai mažėjo, nes didėjo žalio pieno ir pieno produktų pasiūla.
Neaiškumų kelia situacija dėl Europos Sąjungos intervenciniuose sandėliuose sukauptų milžiniško kiekio pieno miltelių likimo. Jeigu jie bus išparduodami, pieno miltelių kaina aukcionuose kris, tuomet perdirbėjai dar labiau mažins ir pieno supirkimo kainą.
„Pavyzdžiui, Vokietijoje pieno produktų kainų didelių svyravimų nebūna, nes šalis savo rinkoje suvartoja per 90 proc. produkcijos. Mūsų gamintojai 60 proc. pieno produktų eksportuoja, esame priklausomi nuo eksporto rinkų“, – sakė asociacijos „Pieno centras“ direktorius.
Permainos lentynose vėluoja
Kooperatinės bendrovės „Pieno gėlė“ valdybos pirmininko Jono Kuzminsko manymu, kritus žaliavos kainai pavasarį turėtų truputį atpigti ir pieno produktai, tačiau permainos kažkodėl vėluoja.
Jis turi abejonių, ar pokyčiai tiksliai atsispindi mūsų prekybos tinklų parduotuvėse.
„Susidaro vaizdas, kad pabrangus žaliaviniam pienui Lietuvoje jo produktų kaina iškart pakyla. O kai jis pinga, produktų kaina iš pradžių nekrenta ar pradeda mažėti palaipsniui. Vartotojas atsiduria gana nepatogioje situacijoje. Kitas klausimas, ar produktų kaina, vėl atpigus žaliaviniam pienui, nukrenta tiek pat, kiek buvo pakilusi?“ – DELFI svarstė pieno gamintojų kooperatyvo vadovas.
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys neseniai yra pastebėjęs, kad sviesto eksporto kainos sumažėjo ketvirtadaliu, o mūsų parduotuvėse nematome, kad jis būtų atpigęs bent 10 proc. Jo nuomone, tai priklauso nuo perdirbėjų ir prekybininkų elgesio.
„Mūsų rinkoje ir pasaulinėje eksporto rinkoje procesai skiriasi“, – tvirtino ekspertas.
Pieno produktų vartotojai galėjo džiaugtis palankesnėmis kainomis, kai 2015–2016 m. pieno sektorius išgyveno krizę. Tačiau 2017 metų antroje pusėje situacija stipriai pasikeitė. ŽŪMPRIS duomenimis, nuo 2016-ųjų lapkričio iki pernykščio lapkričio mažmeniniuose prekybos tinkluose kilogramas sviesto pabrango – 66,5 proc., litras 2,5 proc. riebumo geriamojo pieno plastikiniame maišelyje – 37,1 proc., 30 proc. riebumo grietinės kilogramas – daugiau nei 50 proc.
Gali brangti morkos
Aiškesnė situacija pavasarinėje daržovių bei obuolių rinkoje. Pasak Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorės Zofijos Cironkienės, visų lietuviškų daržovių šiemet turime mažiau.
Jų augintojai pernai nuėmė beveik trečdaliu mažesnį derlių, daugelio daržovių kainos paaugo.
„Artimiausiu metu neturėtų būti didelių kainų pokyčių. Realios prielaidos brangti yra tik morkoms. Visoje Europos rinkoje jų stinga, jaučiamas labai didelis poreikis ir kaina sparčiai auga. Kaip rodo patirtis, lietuviškų daržovių kainos pavasarį stipriai išauga, kai prekybos tinklai pradeda jas keisti importuota produkcija“, – prognozavo LDAA vadovė.
Pasak jos, pernai augintojai už plautų morkų kilogramą gavo 0,15–0,24 Eur be PVM, šiemet antrojoje sezono pusėje kaina laikėsi apie 0,21–0,25 Eur be PVM, o dabar sparčiai pradėjo kilti. Manoma, geriausios kokybės morkos pabrangs apie dešimt centų. Prekybos tinklų parduotuvėse šių metų dešimtą savaitę lietuviškos antros klasės nefasuotų morkų kilogramas vidutiniškai kainavo – 0,24 Eur, o fasuotų – 0,58 Eur.
Rinka perpildyta kopūstais
„Bulvių derlius nėra pakankamas. Tačiau geros kokybės bulvių kaina pasiekė maksimalią ribą. Brangesnės bulvės yra kokybiškos, nuvalytos nuo žemių bei sufasuotos“, – komentavo Z. Cironkienė.
Bulvių kilogramą augintojai pernai pardavė už 0,8–0,18 Eur be PVM, šiemet – už 0,9–0,22 Eur be PVM. Prekybos tinklų parduotuvėse dabar kilogramas antros klasės neplautų ir nefasuotų bulvių vidutiniškai kainavo 0,24 Eur, o fasuotų – 0,4 Eur.
„Šiemet atpigo net ir geresnės kokybės kopūstai, nes Europos rinka jais perpildyta – mažėja vartojimas, veikia Rusijos embargas. Ukraina skverbiasi su savo produkcija į ES rinką, nes jos daržovių Rusija taip pat neįsileidžia. Kopūstų Lietuvos rinkai pakanka, o kai kuriais metais net per daug būna, o eksportui neturime pakankamo kiekio. Be to, Europoje jie nėra nepopuliarūs, nes per didelės yra eksporto išlaidos bei mažėja vartojimas“, – sakė Z. Cironkienė.
ŽŪMPRIS duomenis, prekybos tinklų parduotuvėse prieš metus nefasuotų baltagūžių kopūstų kilogramas kainavo 0,2 Eur, o dabar – 0,19 Eur. LDAA vadovės nuomone, nematyti priežasčių, kodėl pirkėjams pavasarį turėtų brangti svogūnai, burokėliai.
Išparduoda obuolių likučius
Dabar sunku prognozuoti, kiek dar laiko prekybos tinklų lentynose matysime lietuviškas daržoves. Pernai augintojai daržoves tiekė iki pavasario sėjos ir ilgiau. Z.Cironkienės nuomone, šiemet lietuviškos daržovės gali baigtis anksčiau. Greičiausiai gali būti išprekiauta morkomis, svogūnais, kopūstais.
Labai sparčiai sandėliuose mažėja ir lietuviškų obuolių. Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ direktoriaus Dariaus Kviklio pastebėjimu, masinis jų pirkimas prasideda nuo vasario antrosios pusės, augintojai juos parduoda iki 10 kartų brangiau nei rudenį.
„Dažniausiai tokiu metu prekybininkai Lenkijoje neberanda pigių obuolių. Tuomet ima pirkti vietinius vaisius. Manau, kad lietuviški obuoliai beveik nebebrangs. Išpardavinėjami likučiai, ir gegužės viduryje prekyba jais turėtų baigtis“, – DELFI aiškino jis.
Sodininkai šiuo metu obuolius pardavinėjo po 0,45–0,5 Eur be PVM, o išskirtinės kokybės – po ir po 0,7 Eur be PVM. Parduotuvėse galima buvo nusipirkti už 0,7– 0,99 Eur.
Palyginimui - kokios kainos Berlyne
