Skaičiuojama, kad pasaulinės prekybos nelegaliais AAP vertė yra 6,5 mlrd. dolerių per metus. Tokie skaičiai buvo pateikti Prancūzijoje, tradiciniame Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) surengtame susitikime dėl kovos su nelegalia prekyba augalų apsaugos produktais, rašoma Valstybinės augalininkystės tarnybos pranešime.

Šie skaičiai kelia nerimą, nes naudojant neaiškios kilmės produktus, iš vienos pusės, žemdirbiai nepasiekia tikslų arba, dar blogiau, patiria nuostolių (žūva pasėliai), rizikuojama žmonių sveikata, keliama grėsmė aplinkai, o iš kitos – dėl nesąžiningos konkurencijos nukenčia oficialūs AAP gamintojai, platintojai, valstybės patiria finansinių nuostolių. Prekyba nelegaliais AAP glaudžiai susijusi ir su intelektualinės nuosavybės pažeidimais.

ES valstybėse nelegalios produkcijos realizavimo mastai gali skirtis, nes didesnę grėsmę neregistruotų ir nelegalių augalų apsaugos produktų plitimui patiria tos bendrijos valstybės, kurios turi sausumos sieną su ne ES šalimis. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse (Danija, Švedija, Suomija) prekybos nelegaliais AAP lygis yra žemiausias.

Pasak Valstybinės augalininkystės tarnybos direktoriaus Sergejaus Fedotovo, oficialios statistikos dėl situacijos Lietuvoje nėra, tačiau Lietuva dėl savo geografinės padėties susiduria su didele nelegalios produkcijos įvežimo į šalį rizika. „Naujų AAP kūrimas, oficialių bandymų dėl poveikio augalui, aplinkai, žmogui vykdymas trunka ne vienerius metus ir reikalauja didelių investicijų, todėl pasaulyje šalia oficialios prekybos klesti ir prekyba nelegaliais AAP“, – sako Sergejus Fedotovas.

Tai didelė problema visame pasaulyje. 2010 m. EBPO suburta ir nuolat besiplečianti ekspertų grupė ieško būdų, kaip efektyviai kovoti su prekyba nelegaliais AAP. Tačiau kova sunki, nes tenka susidurti su organizuotu ekonominiu nusikalstamumu.

Šių metų susitikime Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), Europos Komisijos Sveikatos ir maisto direktorato (SANTE), Europos Sąjungos kriminalinės žvalgybos agentūros (EUROPOL) ir kitų organizacijų ekspertai vieningai sutarė, kad būtina sustiprinti kontrolę pasienio postuose ES šalių, turinčių sausumos sieną su ne ES šalimis, taip pat krovinių kontrolę jūrų ir oro uostuose. Šios vietos – tai vartai į ES nelegaliems AAP. Patirtis rodo, kad pagrindinė nelegalių AAP kryptis į ES yra jūrų keliu iš Kinijos, Indijos, Malaizijos, Indonezijos bei sausumos keliu iš Ukrainos.

Renginio metu EUROPOL atstovas pasidalijo šios agentūros patirtimi kovoje su nelegalia prekyba AAP. Į šią veiklą EUROPOL įsitraukė 2015 m. Siekdama nustatyti nelegalių AAP krovinių judėjimą 2015–2017 m. ši agentūra organizavo tarptautines operacijas, kurių metu buvo sustiprinta kontrolė pasieniuose. 2015 m. vykdytos operacijos metu buvo sulaikyta 190 t nelegalių AAP, o 2017 m. – 122 t. Tai didelis indėlis šioje nelengvoje kovoje, ypač vertinant tai, kad per trumpą laiką (10–12 dienų) buvo sulaikytas toks AAP kiekis, kurio užtektų apdoroti apie 5 000 km2 plotą, o tai sudaro beveik dvi Liuksemburgo valstybes.

Tačiau vien tik kontrolės pasienio postuose neužtenka. Visapusiškas bendradarbiavimas – būtina sąlyga, kovojant su nelegaliais AAP. Bendradarbiauti, keistis informacija turi ne tik šalies institucijos (AAP priežiūrą vykdanti institucija, muitinė, policija), bet turi būti vykdomas tarptautinis bendradarbiavimas ne tik ES, bet ir pasauliniu lygiu. Būtinos tarptautinės, oficialiosioms kontrolės institucijoms prieinamos duomenų bazės (AAP šalių, kuriose šie AAP registruoti, gamintojų, platintojų ir t. t.). Šiose duomenų bazėse kaupiami duomenys gali palengvinti nelegalių AAP užkardymą ir taip sustabdyti prekybą nelegaliais AAP.

Šiais metais EBPO ekspertai patvirtino Geros praktikos rekomendacijas dėl nelegalių AAP tikrinimo gamybos, transportavimo, importo, eksporto, saugojimo, tiekimo rinkai ir naudojimo stadijose. Tikėtina, kad vieningų kontrolės taisyklių taikymas šalyse ateityje padės pasiekti gerų rezultatų kovoje su nelegaliais AAP.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (12)