Po svarstymo Teisės ir teisėtvarkos, Kaimo reikalų komitete, projektą Seimo posėdyje toliau numatoma svarstyti kovo 20 d.
Tyrimo komisiją siūloma įpareigoti atsakyti į 26 klausimus. Projektu siūloma įpareigoti komisiją: nustačius galimos neteisėtos veiklos atvejus nedelsiant kreiptis į teisėsaugos institucijas; nustačius įstatymų spragas kartu su išvadomis Seimui pateikti reikiamas įstatymų pataisas ir rekomendacijas kitų teisės aktų pakeitimams.
Tyrimo siūloma imtis paaiškėjus, kad valdančiųjų „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“ naudojosi politiko sūnų, sesers, brolio, tėvo valdoma žeme ir galbūt nepaiso tvarkos, kad vienas fizinis arba juridinis asmuo gali valdyti ne daugiau kaip 500 hektarų.
Siūloma kartu su tyrimo išvadomis pateikti pasiūlymus dėl esminės Lietuvos žemės ūkio politikos nuostatų peržiūros, siekiant išvaduoti smulkiuosius šeimos ūkius ir nepriklausomas žemės ūkio bendroves iš stambiųjų žemvaldžių ir su jais susijusio verslo dominavimo.
Taip pat siūloma pateikti priemones, kurių įgyvendinimas leistų ateityje užtikrinti, kad Lietuvos žemės ūkyje bus išvengiama žemės koncentracijos stambiųjų žemvaldžių rankose, o jau susiformavusios koncentracijos viršijančios nustatytą 500 ha ribą nepažeidžiant laisvos rinkos principų, būtų pertvarkomos į ūkius, kurie neviršija 500 ha žemės ūkio paskirties žemės.
Tai jau ne pirmas bandymas išsiaiškinti, kas realiai vyksta žemės ūkyje.
Kilus skandalui dėl žemės ūkio paskirties žemės pirkimo nepaisant visų ribojimų paaiškėjo, kad kai kurios Žemės ūkio verslo grupės plotus išplėtė keliolika tūkstančių hektarų. Žemės ūkio ministerija prieš mėnesį skelbė, kad jei teisėsaugos institucijos ras pažeidimų, kreiptis į teismą dėl tokių sandorių pripažinimo negaliojančiais.
„Teismai dėl neteisėtai pirktos žemės su atitinkamomis pasekmėmis greičiausia bus“, – Berlyne vykstančioje „Žaliojoje savaitėje“ kalbėjo žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.
Prasideda patikros B. Markauskas sako, kad teismų nelaukia, tačiau teisėsaugos institucijos pradeda patikras ir radus pažeidimų bus bylinėjamasi dėl tokių plotų perdavimo valstybei. Ekspertai sako, kad tai - normalus kelias. Nors nėra patikrų duomenų, tačiau, žvelgiant į tai, kas paskutiniais metais vyko rinkoje, tikėtina, kad pažeidimų bus rasta. Tai, kad tokie sandoriai gali būti pripažinti neteisėtais, tikimybė yra didelė. Panaši praktika jau gana plačiai taikoma griaunant neteisėtai pastatytus namus.
„Mūsų žemės pardavimo reguliavimas vienas griežčiausių Europoje. Nors daug ko neįmanoma ištaisyti. Anksčiau užtekdavo tik asmens deklaracijos, kiek žemės turi, ir, ar nepažeidžia įstatymų, galėjo pirkti žemę. Dabar darbo ėmėsi prokuratūra. Jei kas nors pildė neteisingai, bus teismai ir valstybė gali susigrąžinti žemę“, – poziciją išdėstė ministras.
agal galiojantį vadinamąjį žemės saugiklių įstatymą, jei įmonė ar fizinis asmuo po įstatymo įsigaliojimo pirko daugiau žemės nei leidžiama, perteklinį plotą jis privalo arba parduoti, arba vidutine rinkos kaina jį išperka valstybė.
