Ji gamins kanapių pluoštą ir spalių granules kurui. Per antrinę bendrovę „Natūralus pluoštas“ šią gamyklą stato įmonių grupė „Icor“. Manoma, jog tai tik pirminė šio koncerno investicija Kėdainių rajone. Žemės ūkio srityje veikiančią bendrovę „Agrosfera“ įsigijęs „Icor“ šiame rajone turi ir daugiau planų.
Investicijai pasirinko Kėdainius
Derlingomis žemėmis bei stipriai išvystytu žemės ūkio sektoriumi garsėjantis Kėdainių rajonas sulaukė solidų finansinį potencialą turinčių investuotojų dėmesio. Viena didžiausių lietuviško kapitalo įmonių grupė 450 mln. eurų metinę apyvartą deklaruojanti „Icor“ investuoja į žemės ūkio sektorių bei Kėdainių rajone puoselėja ambicingus planus.
Laisvojoje ekonominėje zonoje rengiamasi pastatyti pluoštinių kanapių perdirbimo gamyklą, o su jos produkcijos tolimesniu panaudojimo siejamos ir kitos investicijos.
Pluoštinių kanapių perdirbimo gamyklą statyti rengiasi antrinė koncerno įmonė, praėjusių metų pabaigoje įsteigta uždaroji akcinė bendrovė „Natūralus pluoštas“. Jai vadovauja Raimondas Petreikis, kuris taip pat užima ir tai pačiai įmonių grupei priklausančios atsinaujinančios energetikos srityje veikiančios bendrovės „Reenergy“ bei kitų įmonių direktoriaus postą.
„Iki kovo vidurio ketinama baigti gamyklos projektavimo darbus ir teiksime prašymą statybos leidimui gauti. Kai tik jį gausime, iš karto pradėsime statybas. Manome, kad jas pradėsime dar gegužės pradžioje“, – „Rinkos aikštei“ kalbėjo bendrovės „Natūralus pluoštas“ direktorius R. Petreikis.
Planuojamas startas – jau šį rudenį
Verslininkas pripažino turintis viltį, jog kliūčių gamyklos statybai nebus daroma. Nors pastaruoju metu visuomenė itin jautriai reaguoja į galimą taršos padidėjimą, R. Petreikio teigimu, planuojamas statyti objektas aplinkos tikrai neterš. Mechaniškai apdorojant kanapes susidarysiančias dulkes ketinama surinkti filtrų pagalba, jos kartu su spaliais bus panaudojamos kaip žaliava kuro granulių gamybai, tad gamybos atliekų turėtų visai nelikti.
Statybas ketinama užbaigti iki rudens, o jau spalį pradėti kanapių perdirbimo gamyklos eksploataciją. Skelbiama, jog visi darbai kainuos 7 mln. eurų, o juos atliks „Icor“ grupei priklausanti statybų bendrovė „Axis Technologies“.
„Kol kas viskas vyksta taip, kaip suplanuota. Tikimės, jog Kėdainių savivaldybė mums padės, juk vietos žmonės taip pat suinteresuoti vystyti laisvąją ekonominę zoną. Darėme pristatymus, atlikome poveikio aplinkai vertinimą, kol kas jokių trikdžių nejaučiame“, – sakė R. Petreikis.
Kanapių perdirbimo procesas bus visiškai automatizuotas, tad gamykloje daug darbuotojų nereikės. Ketinama dirbti trimis pamainomis, kiaurą parą, tam reikės apie 30 specialistų – automatizuotų linijų prižiūrėtojų bei krautuvų vairuotojų.
Turi didesnių investicinių planų
Per metus Kėdainių LEZ planuojama perdirbti 47,7 tūkst. tonų kanapių šiaudelių. Ar pavyks gauti reikiamą žaliavos kiekį?
Perdirbimo gamyklą statančios bendrovės „Natūralus pluoštas“ direktorius R. Petreikis vylėsi, jog žemdirbiai vėl atras jau gana seniai pamirštas kanapes ir jas augins.
„Tai sėjomainai tinkanti kultūra, tad tikimės jos auginimu sudominti ūkininkus. Anksčiau būta įvairių bandymų auginti pluoštines kanapes, tačiau jų supirkimas iki galo nebuvo suorganizuotas. Manau, jog situacija turėtų pasikeisti, ūkininkui svarbu parduoti produkciją, o jau perdirbėjų problema, kaip savo produkciją realizuoti. Mūsų tikslai kur kas didesni, nei gaminti tik techninį pluoštą, atliekami moksliniai tyrimai, kuriamos kanapių veislės ir panašiai. Tai tik pradžia, norime išeiti į tekstilės pramonę. Pastatyti fabriką – lengviausias etapas“, – sakė verslininkas.
Neseniai paaiškėjo, jog įmonių grupės „Icor“ investicijos Kėdainių rajone neapsiriboja vien tik planais pastatyti pirmąją šalyje kanapių perdirbimo gamyklą.
Konkurencijos taryba neseniai leido „Icor“ perimti žemės ūkio sektoriuje veikiančios Kaune registruotos uždarosios akcinės bendrovės „Agrosfera“ kontrolę.
Leidus sandoriui įvykti, nuo šiol „Icor“ valdo 60 procentų „Agrosferos“ akcijų, likusi dalis priklauso bendrovės vadovui Arminui Kildišiui ir jo verslo partneriams.
„Icor“ generalinis direktorius Artūras Gudelis žiniasklaidai yra teigęs, jog sprendimą įsigyti papildomai išleistą „Agrosferos“ akcijų emisiją paskatino investicijos į žemės ūkio sektorių, Kėdainių LEZ vykdomas projektas.
Ar išvystytu agrariniu sektoriumi bei dėkinga geografine padėtimi pasižymintis Kėdainių rajonas taps placdarmu, sulauksiančiu milijoninių „Icor“ investicijų? Kanapių perdirbimo įmonę statančios bendrovės bei kitų „Icor“ įmonių direktorius R. Petreikis į šį klausimą atsakė itin aptakiai, šią prielaidą nei patvirtindamas, nei paneigdamas. Verslininkas užsiminė, jog esama didelių planų ateičiai, apie kuriuos dar per anksti viešai kalbėti.
Žaliavos tiekimu rūpinsis kauniečiai
„Icor“ įmonių grupės nare tapusios bendrovės „Agrosfera“ direktorius Arminas Kildišis sakė, jog bendrovė prisidėsianti prie Kėdainių LEZ veiklą pradėsiančios kanapių perdirbimo gamyklos veiklos.
Kaune veikianti bendrovė, pasak jos vadovo, rūpinsis, kad rudenį startuosianti kanapių pluošto perdirbimo gamykla nestokotų žaliavos, atliks pagrindinio tiekėjo – operatoriaus funkciją.
„Jie tik perdirbs pluoštą, o mes susitarsime su ūkininkais, kad jie augins kanapes, mes supirksime derlių bei atvešime į gamyklos kiemą“, – sakė A. Kildišis.
Pasak verslininko, jo vadovaujama bendrovė šiuo metu teikia kompleksines paslaugas žemdirbiams, rūpinasi trąšų tiekimu, laukų purškimu, derliaus nupjovimu, supirkimu, transportavimu ir t.t.
A. Kildišis taip pat vadovauja didmenine trąšų prekyba užsiimančiai bendrovei „Vitera Baltic“, kurios įsteigta antrinė bendrovė „Ikarai“ Kėdainių LEZ pastatė kompleksinių trąšų gamyklą. Verslininko teigimu, ji savo veiklą turėtų pradėti jau šio mėnesio pabaigoje.
Pasak A. Kildišio, netrukus veiklą pradėsiančią gamyklą kontroliuojanti bendrovė su įmonių grupe „Icor“ nėra susijungusi ar kaip nors kitaip susijusi.
Ūkininkų lyderis džiaugiasi alternatyva
O kaip investicinius planus – Kėdainių LEZ planuojamą statyti pirmąją šalyje pluoštinių kanapių perdirbimo gamyklą – vertina ūkininkai? Ar iš tiesų, kaip deklaruojama, atsiradus vietos perdirbėjams, jiems atsivers platesnės galimybės?
Vienas stambiausių Kėdainių rajono žemdirbių, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas įmonių grupės „Icor“ planus vertino optimistiškai.
„Gerai, kad ši niša Lietuvoje atsiranda. Linų pramonės Lietuvoje nėra, cukrinių runkelių ateityje, ko gero, irgi neauginsime, nes esant tokioms supirkimo kainoms tai ekonomiškai neapsimoka. Manau, jog kaip alternatyva šioms kultūroms tikrai galėtų atsirasti kanapės. Kuo daugiau galimybių mums bus auginti skirtingas kultūras, tuo visiems bus tik geriau“, – kalbėjo Ūkininkų sąjungos pirmininkas J. Talmantas.
Ūkininkų lyderio vertinimu, pradėjus veikti kanapių pluošto perdirbimo gamyklai ekonominę naudą turėtų pajusti pirmiausia šiame regione gyvenantys ir dirbantys žemdirbiai. Anot jo, netolimoje ateityje Kėdainiai iš tiesų pretenduoja pelnyti „kanapių sostinės“ vardą.
„Bus galimybė auginti kitas kultūras, o ne prisirišti prie tų, kurių perteklius jaučiamas tiek nacionaliniu lygmeniu Lietuvoje, tiek Europoje. Gal auginsime tas kultūras, kurios bus vietoje perdirbamos ir generuos didesnę pridėtinę vertę“, – svarstė J. Talmantas.
Tikisi, jog atgims ir linų auginimas
Kadaise Lietuvoje kanapių buvo auginama ganėtinai daug. J. Talmantas sakė prisimenantis, kaip iš jų pluošto būdavo vejamos virvės, botagai, o perdirbtos sėklos naudojamos įvairiems patiekalams gaminti.
„Laikas vietoje nestovi. Kaip mados ar ligos, galbūt po penkių dešimčių metų ir augalai rotacijos principu sugrįš. Juk kanapės, kaip ir linai, sėjomainai tinkantys augalai. Jie iš dirvos gelmių sukelia maistingąsias medžiagas, kaupia azotą, gerina dirvą“, – sakė J. Talmantas.
Ūkininkų sąjungos vadovas sakė neabejojantis, kad įmonių grupės „Icor“ investicijos į žemės ūkį Kėdainių rajone pasiteisins.
„Manau, jog verslas, investuodamas tokias sumas iš anksto viską gerai įvertino bei apskaičiavo. Neabejoju, kad jau surastos ir rinkos, kurioms bus tiekiamas kanapių pluoštas. O tai labai gerai, vyks eksportas, pinigai atiteks mūsų šaliai, ūkininkams atsivers platesnės galimybės. Kita vertus, kanapių ir linų apdorojimo technologija turėtų būti labai panaši, gal ir prasidėjus pluoštinių kanapių auginimui Lietuvoje pagaliau vėl bus prisiminta linininkystė?“ – kalbėjo J. Talmantas.
Iš atliekų – biokuras
Natūralaus pluošto gamykloje per metus planuojama perdirbti 47,7 tūkst. tonų kanapių šiaudelių, iš jų gaminti techninį ir popierinį pluoštą.
Gamybos metu susidarantys spaliai bei dulkės presuojami, paverčiant juos kūrenimui tinkamais briketais ir granulėmis.
Bendras gamyklos plotas sieks 4 tūkst. 892 kvadratinius (kv.) metrus. Žaliavos sandėlis užims – 882 kv. metrus, gamybinė patalpa – 1 tūkst. 890 kv. metrų, filtrų patalpa – 499 kv. metrus. Pagamintos produkcijos sandėlio plotas – 1 tūkst. 254 kv. metrai.
Kanapių panaudojimo galimybės
Anksčiau pluoštines kanapes buvo uždrausta auginti dėl jų asociacijų su narkotinėmis kanapėmis. Lietuvoje pluoštinių kanapių auginimas oficialiai įteisintas tik nuo 2014 m. sausio pradžios.
Pluoštinės kanapės Lietuvoje buvo auginamos jau nuo senų senovės. Tai tautinis paveldas, vertinamas visame pasaulyje – lietuviškos kanapės yra aukščiausios kokybės. Jos plačiai naudojamos tekstilės, statybinių medžiagų, maisto pramonės, biokuro gamybos srityse, taip prisidedant prie aplinkos tausojimo.
Auginant pluoštines kanapes sumažėja pesticidų naudojimas, nes šie augalai atsparūs daugeliui kenkėjų, dažnai net auginami šalia kitų kultūrų kaip kenkėjus atbaidanti priemonė. Kadangi kanapės palieka laukus be piktžolių kitiems po jų auginamiems pasėliams, todėl yra itin svarbūs augalai sėjomainai. Už šias savybes kanapes ypač vertina ekologiškai ūkininkaujantieji.
