„Baltijos ir Lenkijos žemės ūkio ministrai tarsis ir pasirašys deklaraciją dėl Bendrosios žemės ūkio politikos ateities, kurią pristatys kovo 19 dieną Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje. (Tikslas yra – BNS) tiesioginių išmokų suvienodinimas“, – BNS sakė žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius.
Anot jo, keturios šalys nori pasiųsti žinutę kitoms ES narėms, Bendrijai pateikiant galutinius pasiūlymus dėl Bendrosios žemės ūkio politikos ateities ir naujo daugiamečio biudžeto – Europos Komisija (EK) šiuos pasiūlymus pristatys gegužę.
Praėjusių metų viduryje Baltijos valstybės kartu su Višegrado ketvertu –Lenkija, Čekija, Vengrija ir Slovakija – pasirašė bendrą poziciją dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo ir Bendros žemės ūkio politikos ateities po 2020 metų.
R. Taraškevičius teigė, kad nauja deklaracija yra pernai sukurtos bendros pozicijos tęsinys ir išgryninimas. Ją iš Višegrado ketverto ketina pasirašyti tik lenkai, labiausiai palaikantys tiesioginių išmokų suvienodinimą visoms bendrijos narėms.
Lietuvos ūkininkai nuo įstojimo į ES naudojasi tiesioginėmis išmokomis pagal Bendrąją žemės ūkio politiką. Lietuvos žemdirbiai gauna kur kas mažesnes išmokas nei Vakarų Europos šalių ūkininkai – dėl to norima suvienodinti tiesiogines išmokas, nes tai kartu mažintų konkurencinius kai kurių ES narių pranašumus žemės ūkyje.
Lietuva iš Bendrosios žemės ūkio politikos 2014-2020 metais turėtų gauti 5,070 mlrd. eurų, iš kurių 3,394 mlrd. eurų skirta tiesioginėms išmokoms. 2007-2013 metais iš Bendrosios žemės ūkio politikos gauta 3,869 mlrd. eurų, iš kurių 2,049 mlrd. eurų buvo tiesioginės išmokos.