Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Zofija Cironkienė teigia, kad augalininkyste užsiiminėjantys ūkininkai praėjusiais metais vidutiniškai nuėmė trečdaliu mažesnį derlių, o didesnės kainos lentynose nesumažino patirtų nuostolių. Dėl to kainų augimas palies praktiškai visas daržoves, ne tik pačias populiariausias, tokias, kaip bulvės.
„Galima sakyti, kad buvo nuimtas apie trečdalį mažesnis derlius. Kainų padidėjimas vargu ar atsvers derliaus netektis, be to, dalis derliaus nėra geriausios kokybės, todėl tokių daržovių kainos yra mažesnės“, – aiškina specialistė.
Nukentėjo ir kopūstai bei salotos
Pasak Z. Cironkienės, dėl nepalankių oro sąlygų, ne tik bulvių ir morkų derlius buvo prastesnis. Nukentėjo ir salotų, burokėlių, svogūnų, kopūstų ir kitų daržovių kokybė.
„Salotų kokybė taip pat prastesnė, mažesnės gūžės, tuo pačiu ir svoris, o ir dalies derliaus nepavyko nuimti. Burokėlių derlius taip pat mažesnis, vienas ūkis tenuėmė 2 proc. derliaus, dėl užmirkimo suprastėjo šakniavaisių vidinė kokybė, kas yra labai svarbu perdirbėjams. Kopūstai į saugyklas buvo suvežti su puvinių užkratais, todėl dabar labai prastai laikosi“, – pasakoja LDAA direktorė.
Kaip keitėsi kainos?
Dėl kainų kaitos kaltinti vien Lietuvos klimato sąlygų ar šalies augintojų, anot Z. Cironkienės, nereikėtų. Didelę įtaką kylančioms kainoms turi ir kitų Europos šalių situacija rinkoje.
„Be mažesnio derliaus yra ir kitų veiksnių, kurie lemia kainų kitimą. Mes priklausomi nuo rinkos kitose Europos Sąjungos šalyse. Daug kas priklauso nuo to, kaip derlių svetur veikė klimato sąlygos“, – aiškina moteris.
2017 m. vasario mėn. kilogramas lietuviškų II klasės burokėlių prekybos tinkluose vidutiniškai kainavo 27 centus, 2018 m. tokiu pat metu – 32 centai už kilogramą.
Baltagūdžių kopūstų kaina nuo praėjusių metų išliko tokia pati – 19 centų už kilogramą, tačiau per metus importuotų kopūstų kaina pakilo nuo 18 iki 22 centų už kilogramą.
Lietuviški svogūnai pabrango 1 centu ir dabar vidutiniškai kainuoja 22 centus už kilogramą.
Kokia padėtis Lietuvos rinkoje?
LDAA direktorės teigimu, šiuo metu lietuviškų daržovių Lietuvoje yra pakankamai, tačiau, greičiausiai, neilgam.
„Šiuo metu produkcijos Lietuvoje yra užtektinai, bet dalis jos gali neišsilaikyti iki naujojo derliaus. Nemažai yra eksportuojama, todėl augintojams teks apsispręsti, stabdyti eksportą, ar palikti produkciją Lietuvos rinkai.
Kiekvienas ūkis priims individualius sprendimus, atsižvelgdamas, kaip produkcija laikosi saugyklose. Pvz., jei morkos ir toliau tokiais kiekiais bus vežamos į Lenkiją, Estiją, Latviją (iš ūkio po 4 vilkikus per parą), tai saugyklos greitai ištuštės“, – aiškina Z. Cironkienė.
Ūkininkai laukia geresnių laikų
Sezono metu salotas auginantis Darius sako, kad praėję metai derliui buvo ne itin nedėkingi, tačiau nereikėtų nuleisti rankų.
„Taip, nuimtas derlius buvo mažesnis. Tai sausros, tai lietus, bet tokia jau ta augintojų dalia, visada tikimės, kad kiti metai bus geresnis, o kaip bus iš tikrųjų – sunku prognozuoti“, – sako vyras.
Anot ūkininko, jei laukianti derlius bus stabilus ir kokybiškas, kainos prekybos centrų lentynose turėtų stabilizuotis.
„Kaip dabar matom, dėl nevienodos kokybės kainos šokinėja. Viskas priklausys nuo to, ar pavyks sėkmingai nuimti geros kokybės derlių. Jei taip, kainų augimas turėtų sustoti“, – sako Darius.
Kopūstų, svogūnų ir kitų daržovių ūkyje besisukančio Roberto nuotaikos prastos, o ir optimizmu ūkininkas netrykšta.
„Nors kainos kai kurių daržovių rinkoje pakilo, nuostolių, kuriuos patyriau, tai neatlygins. Geros kokybės daržovių kainos didesnes, tačiau tos kokybės nėra daug, todėl tenka prisitaikyti ir parduoti pigiau“, – sako daržovių augintojas.
Anot vyro, sakyti, kad ateinantis derlius bus kur kas geresnis, nėra lengva. Nepaisant to, ūkininkas viliasi, jog šie metai bus bent šiek tiek derlingesni.
„Pažiūrėkime kokie orai. Lietus gerai, bet jo perteklius, tai tikras košmaras, o kur dar netikėtai užklumpančios krušos, kurios sudarko daržoves? Aišku, kad norisi geresnių metų, ne vien tik vartotojai, bet ir mes nesame patenkinti dabartine situacija“, – sako Robertas.
Norite kokybės – pradėkit nuo savęs
Z. Cironkienė paklausa, ką augintojai turėtų daryti, jog išsaugotų kokybišką derlių ar bent jau sumažintų patiriamus nuostolius, sako, kad reikėtų investuoti į dirbamą žemę.
„Visų pirma reikia tvarkyti sugriuvusią melioraciją, rinktis nepalankiems orams atsparias veisles. Tada jau galima kalbėti ir apie specialiomis medžiagomis apdorotas sėklas, kurios sustiprina augalus nepalankiomis vegetacijos sąlygomis“, – aiškina specialistė.
Atlikus šiuos „namų darbus“, pasak LDAA direktorės, reikėtų atkreipti dėmesį ir į dirvožemio išlaikymą.
„Sausros metu ypatingai reikalingos yra laistymo sistemos, taip pat reikėtų stiprinti augalus subalansuotu tręšimu, turtinti dirvą, laikytis sėjomainos“, – pataria Z. Cironkienė.
