Prezidentė Dalia Grybauskaitė paragino Žemės ūkio ministeriją imtis priemonių įgyvendinti įstatymo nuostatas, kad įmonė negalėtų valdyti daugiau kaip 500 hektarų žemės.
Tai ji sakė komentuodama žiniasklaidos pranešimus, kad valstiečių lyderiui Ramūnui Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“ naudojosi jo sūnų, sesers, brolio ir tėvo valdoma žeme.
„Esame minėję, kad įstatyme yra išlikę trūkumų, jį reikėtų tobulinti. Bet didžiausią problemą matau, kad net ir toks, koks yra įstatymas, nebuvo priežiūros, kaip įstatymas vykdomas“, – žurnalistams Šiauliuose sakė prezidentė.
„Tai vykdomosios valdžios apsileidimas ir Žemės ūkio ministerija turėtų skubos tvarka galvoti ne tik apie įstatymo pataisas, bet būtina numatyti ir įstatymo priežiūros mechanizmą“, – teigė D. Grybauskaitė.
Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas sako, kad jau buvo du susitikimai Prezidentūroje.
Šiandien susitiks su Ūkio ministru ir greitai bus pasiūlyta, kokių veiksmų imtis, kad būtų sustabdytas žemės pirkimas, kai įstatymai apeinami. Be to, planuojama tikrinti sandorius ir, jei bus nustatyti pažeidimai, Žemės ūkio ministerija kreipsis į teismą, kad ginant viešąjį interesą, kad sandoriai, kurie buvo atlikti pažeidžiant įstatymus, būtų pripažinti negaliojančiais ir žemė perduota valstybei. Pagal galiojančius teisės aktus, fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavybės teise gali valdyti ne daugiau kaip 500 ha žemės.
„Jau galime kontroliuoti, ar įstatymų laikosi juridiniai asmenys, žemės ūkio kooperatyvai ir žemės ūkio bendrovės. Tai daryti įpareigota Nacionalinė žemės ūkio tarnyba. Klausimas ką daryti su akcinėmis bendrovėmis ir tomis įmonėmis, kurių akcijos parduodamos vertybinių popierių biržoje. Jų savininkas gali pasikeisti labai greitai. Norint jas kontroliuoti ir neleisti įsigyti daugiau žemės nei leidžiama, gali tekti keisti įstatymus“, – aiškina B. Markauskas.
Kita bėda, kurią reikia išspręsti – kaip gauti duomenis. Ministerija pernai kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją, prokuratūrą ir prašė įvardinti, kas kiek žemės valdo. Tačiau gavo tik apibendrintus duomenis pagal įmonių grupes. Šią problemą galima spręsti jei Registrų centras atvers duomenis Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) ir galės patikrinti tikruosius savininkus.
„Jei bus nustatyta, kad žemė buvo pirkta pažeidžiant įstatymus, ministerija arba NŽT privalės kreiptis į prokuratūrą ir prašyti žemę grąžinti valstybei. Taip bus ginamas viešasis interesas. Toks kelias numatytas įstatyme“, – sako B. Markauskas.
DELFI TV studijoje į klausimą, kaip atsitiko, kad nepaisant įvairių ribojimų ir saugiklių agroverslo grupės sėkmingai supirko dešimtis tūkstančių hektarų dirbamos žemės žemės ūkio ministras B. Markauskas sakė, kad po 2014 m., kai buvo priimtas vadinamasis žemės saugiklių įstatymas, kuris ribojo žemės įsigijimą, niekas nekontroliavo, kad jo būtų laikomasi.
„Pats prisimenu, kad kai dar buvau vienu iš Žemės ūkio rūmų vadovų, kreipėmės į STT ir prašėme tirti, kas ir kokiais pinigais supirkinėja žemę. Aiškiai matėme, kad sklypai buvo superkami šešėliniais pinigais. Šie klausimai užduodami tik dabar. Tačiau nesuvesčiau visko į vieną įmonę. Tenka pripažinti, kad tik pernai Seime priimtas įstatymas dėl Žemės ūkio bendrovių ir kooperatinių įmonių narių registro. Tik kai šis registras pradės veikti, bus galima gauti duomenis apie tai, kiek kokia bendrovė realiai valdo žemės“, – kalbėjo ministras.
