Rusijos ekonominės plėtros ministerijos prekybinių susitarimų departamento direktorius Maksimas Medvedkovas pranešė, kad Rusija iki sausio mėn. pabaigos pateiks prašymą dėl ekspertų komisijos, kuri savo ruožtu turės parengti vertinimus dėl ginčo su ES dėl kiaulienos tiekimo. „Iki sausio mėn. pabaigos kreipsimės dėl komisijos, kuri turės įvertinti mūsų veiksmų tinkamumą, sudarymo. Jei tai bus padaryta, ES, mūsų manymu, neteks teisės imtis atsakomųjų priemonių ir ši istorija bus baigta.“ – interviu televizijos kanalui „Rossija 24“ sakė jis.
Prekybinis karas
Pirmasis ES ieškinys Rusijai dėl draudimo įvežti į šalį gyvas kiaules ir kiauliną pateiktas PPO dar 2014 m. balandžio mėn. ES šalys narės beveik trejus metus negalėjo tiekti kiaulienos į Rusiją. Šiuo metu ES iš Rusijos nereikalauja 1,39 mlrd. eurų kasmetinės kompensacijos, tačiau ruošiasi užfiksuoti patirtų nuostolių sumą ir reikalauti Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) suteikti teisę drausti rusiškų prekių tiekimą, prilygstantį šiai sumai. „ES sausio 3 d. pateikė užklausą dėl PPO arbitrų komisijos subūrimo dėl Rusijos draudimo eksportuoti kiaulieną iš ES, - sausio 8 d. naujienų agentūrai ITAR-TASS sakė šaltinis iš Europos Komisijos (EK). Esminis šiuo metu vykdomų posėdžių dėl šio ieškinio bruožas, skiriantis jį nuo ankstesnių variantų, tas, kad Briuselis nereikalauja finansinių kompensacijų ir ketina teisėtai apibrėžti galimų atsakomųjų ribojimų apimtis vykdant prekybą su Rusija.
Politiškai motyvuotas draudimas
Šaltinis pateikė tris esminius ES keliamus reikalavimus. Pirma, PPO siūloma nustatyti, kad Rusijos draudimas politiškai motyvuotas ir nėra susijęs su sanitarinėmis normomis, imtomis taikyti dėl afrikinio kiaulių maro protrūkių. Antra, Briuselis pageidauja, kad PPO užfiksuotų Europos gamintojų patirtų 1,39 mlrd. eurų nuostolių metinę sumą ir papildomus 15 proc. Trečia, ES ketina gauti teisę imtis atsakomųjų prekybinių priemonių, nutaikytų prieš Rusiją, siekiant kompensuoti šiuos nuostolius. „Nekalbama apie tiesiogines finansines kompensacijas, norime, kad būtų nustatytas šio draudimo nepagrįstumas ir užfiksuota nuostolio suma, kuri, mūsų vertinimais, siekia 1,39 mlrd. eurų per metus plius 15 proc. nuo visos sumos. Šie veiksmai suteiks mums galimybę imtis atsakomųjų prekybinių priemonių.“ – teigė kalbintas šaltinis. PPO tikisi atsakymo iš Rusijos iki kovo 6 d.
Savo poziciją dėl šio ES ieškinio paskelbė ir Rusijos ekonomikos plėtros ministerija. Rusijos vadu ji pareiškė, kad ES ieškinyje išdėstyti reikalavimai nepagrįsti. „Rusijos atstovai kategoriškai nesutinka su ES pozicija, todėl pagal PPO taisykles šią užklausą tirs arbitražas.“ – teigiama šios ministerijos parengtame pranešime. Šio ginčo kontekste ES pageidauja gauti teisę pristabdyti lengvatas, prilygstančias 1,39 mlrd. eurų per metus, nes, ES manymu, ši suma atspindi importuojamų į Rusiją iš ES gyvų kiaulių ir kitų kiaulininkystės produktų vertę 2013 m., t. y. iki Rusijos veterinarinių draudimų pritaikymo šiai produkcijai.
Nesitrauks iš PPO
Rusija laikosi pozicijos, kad ES neturi jokio pagrindo reikalauti lengvatų pristabdymo, nes Rusija ėmė taikyti veterinarinius draudimus ir apribojimus remdamasi PPO rekomendacijomis, o Rusijos veterinarijos tarnyba „Rosselchoznadzor“ leido importuoti į Rusijos teritoriją gyvas kiaules ir kitus neperdirbtus kiaulininkystės produktus iš visos ES teritorijos. Draudimas vis dar taikomas tik toms ES šalims narėms, kuriose buvo užfiksuoti afrikinio kiaulių maro protrūkiai, o šių administracinių teritorijų sąrašas sudarytas remiantis ES pateikta informacija. Be to, kaip teigiama Rusijos ekonominės plėtros ministerijos pranešime, pačioje ES draudžiamas kiaulininkystės prekių gabenimas iš tų teritorijų. Taigi ES neturi pagrindo reikšti nepasitenkinimą dėl Rusijos kaip PPO sprendimų nevykdančios šalies ir reikalauti nuostolio atlyginimo.
Rusija pyksta
Rusija savo ruožtu pagrasino, kad, remdamasi PPO praktika ir procedūromis, dalyvaus arbitraže dėl ES užklausos adekvatumo ir inicijuos arbitražo teismą šiai problemai spręsti. Rusijos ekonomikos plėtros ministerija sureagavo ir į kai kurių Rusijos politikų pareiškimus dėl galimo Rusijos pasitraukimo iš PPO, jei ES ieškinys būtų patenkintas. „Atsižvelgiant į tai, kad Rusijos narystė PPO suteikia nuspėjamą ir skaidrią teisinę aplinką užsienio rinkose, ir įvertinant Rusijos eksporto diversifikavimo aplinkybės Rusijos pasitraukimo iš PPO klausimo kompetentingos šalies institucijos šiuo metu nesvarsto.“ – teigiama ministerijos pranešime.
Grasinimų dėl Rusijos pasitraukimo iš PPO pateikė Federacijos Tarybos ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Sergejus Kalašnikovas. Jo teigimu, ES vadovų sprendimas taikyti sankcijas Rusijai prieštarauja šios tarptautinės organizacijos principams.
M. Medvedkovas savo ruožtu leido suprasti, kad tikisi nešališko, skaidraus ir PPO taisyklėmis bei praktika grįsto sprendimo. Jo manymu, pagal blogiausią iš galimų scenarijų ginčas dėl žemės ūkio produkcijos tiekimo gali išsiplėsti ir apimti visą rusiškų prekių rinką. ES pergalė šiame ginče gali atsiliepti nedraudžiamų rusiškų prekių ir paslaugų tiekimui. Taigi gali būti padidinti įvežimo muitai bet kokiai produkcijai ir pirmieji smūgį patirtų Rusijos eksporto lyderiai, prekiaujantys energijos ištekliais, tauriaisiais metalais, trąšomis ir pan. Iš esmės šiuo metu procesas atsidūręs tokioje stadijoje, kad atsakomieji ieškiniai kažin ar išspręstų situaciją, o visas įmanomas priemonės, kurių būtų galima tokioje situacijoje imtis, Rusija jau išbandė. Taigi lieka tik laukti arbitrų sprendimo. Nepaisant tokio pobūdžio teisminių ginčų politizuotumo PPO bet kuriuo atveju priims sprendimą, grįstą šios organizacijos prekybiniu mandatu, ieškinį patenkinant iš esmės arba iš dalies.
ES – didžiausia Rusijos prekybinė partnerė, kuriai 2017 m. sausio-spalio mėn. teko 42,7 proc. Rusijos vykdomos prekybos su užsienio šalimis.
