Taip nutiko kai Nacionalinė žemės tarnyba patvirtino naujas masinio žemės vertinimo ataskaitas.

Nuo naujų verčių žemės mokestis bus mokamas iki 2022 metų, o iki šiol jis mokėtas nuo 2013 metų verčių.

Daugiau milijonų

„Realdata“ vadovas Arnoldas Antanavičius paskaičiavo, kad kai kuriuose savivaldybėse, kur žemės derlingos, dėl verčių didėjimo mokestis gali didėti 2–3 kartus.

Kai kuriais atvejais jis nuo 30–40 eurų už hektarą gali kilti iki maždaug 100. Pavyzdžiui, Panevėžio, Joniškio, Pakruojo rajonuose.

Kai kurios savivaldybės, pavyzdžiui, Šiaulių, mokestį mažino 3 kartus ir šuolio nebus. Trakų savivaldybė žemės mokesčio tarifus sumažino apie 10 proc., tad žemės mokesčio našta čia taip pat didės, nes sklypų vertės per 5 metus bus išaugusios labiau.

Dauguma savivaldybių tarifų nepakoregavo arba pakoregavo nežymiai, ir padidėjusios vertės tai neatsvers. Tarifų nekeitė ir dauguma didmiesčių.

Labai apytiksliai skaičiuojant, įvertinus tarifų pokyčius ir galimus verčių padidėjimus, 2018 metams mokesčio su 2017 metais buvusiomis lengvatomis turėtų priskaičiuoti apie 27,8 mln. eurų.

„Kai kuriose savivaldybėse žemės nuoma už hektarą kainuoja iki 300 eurų. Pridėjus 100 eurų žemės mokesčio, sumos bus gana didelės. Dideliuose ūkiuose gali siekti šimtus tūkstančių eurų“, – skaičiuoja A. Antanavičius.
Foto: Bendrovės archyvas

Penktadalį priskaičiuojamo žemės mokesčio sumos sugeneruoja Vilniaus rajono ir Vilniaus miesto savivaldybės. 10 daugiausiai žemės mokesčio sugeneravusios savivaldybės sudaro beveik pusę visos Lietuvos žemės mokesčio fondo.

Daugiausiai žemės mokesčio Lietuvoje sugeneruojantis Vilniaus rajonas 2018 metams paliko tokius pačius tarifus. Vadinasi, žemės mokestis čia šiais metais bus gerokai išaugęs.

Lengvai nepasiduos

Ūkininkai tokiu įvykių posūkiu nesidžiaugia ir lengvai nuleisti rankų bei atverti piniginių neketina.

„Kreipsimės į Žemės ūkio ministeriją, Seimo kaimo reikalų komitetą ir prašysime, kad metodika būtų pakeista. Dabar žemės vertė ir tuo pačiu mokestis skaičiuojamas nuo vidutinės rinkos vertės, nustatomos pagal sandorius, o mes reikalausime jį skaičiuoti nuo žemės našumo balo“, – piktinasi Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas.

Jis pagrindžia savo mintį tuo, kad taip nukenčia žmonės, ūkininkaujantys šalia didžiųjų ar kurortinių miestų. Pavyzdžiui, žmonės, kurių sklypai pajūryje, iš jų uždirba palyginti nedaug, nes jie nederlingi. Tačiau mokesčiai gana dideli, nes netoliese esantys plotai brangiai parduodami nekilnojamojo turto vystytojams ir tai kelia viso regiono vertę.

Skaičiuojant pagal našumo balą, mokestis būtų skaičiuojamas ne pagal rinkos vertę, bet pagal tai, kiek galima iš tos žemės gauti ekonominės naudos. Ūkio pelningumas nepriklauso nuo jo artumo nuo miesto.

A. Antanavičius neatmeta, kad žemės mokestis galėtų būti apskaičiuojamas pagal metodą, kai tarifai siejami su žemės naudingumo balu.

Tačiau šis kelias kur kas sudėtingesnis nei savivaldybėms paprasčiausiai sumažinti tarifą. Tuo labiau, kad mažesniuose rajonuose ūkininkai yra pakankamai įtakingi.

Keis tarifus

2017 m. VMI žemės mokestį apskaičiavo pagal Registrų centro pateiktas žemės sklypų vertes, nustatytas 2013 m. ir naudotas 5-erius metus, ir pagal kiekvienos savivaldybės tarybos individualiai nustatytus žemės mokesčio tarifus, kurie gali svyruoti nuo 0,01 iki 4 proc.

A. Antanavičius sako, kad ne visos savivaldybės pernai įvertino, kokie bus masinio vertinimo rezultatai ir kiek didės mokesčiai. Dėl to tik kai kuriose savivaldybėse mokesčiai nepadidės iš esmės.

Jis pateikia pavyzdį: Joniškio savivaldybė metų pabaigoje žemės mokesčio tarifą mažino per pusę, Šiauliai – 3 kartus ir vietos žemdirbiams daugiau nei pernai mokėti nereikės. Tikėtina, kad dėl šios priežasties ir kitos savivaldybės peržiūrės žemės mokesčio tarifus.

J. Talmantas sako, kad ūkininkai neatsisako mokėti, tačiau nori ir to, kad šis mokestis būtų naudojamas pagal paskirtį – žemės gerinimui, melioracijos atstatymui ir vietinių kelių remontui, o ne tiesiog atitektų biudžetui.

Žemės mokestį už 2017 m. reikėjo sumokėti iki pernai lapkričio mėnesio imtinai, o pagal naujus tarifus reikės mokėti iki šių metų vėlyvo rudens. Pasitikrinti, kiek reikės mokėti galima prisijungus „Mano VMI“, kurioje pateikiamos žemės mokesčio deklaracijos. 2017 m. jos pateiktos spalio pabaigoje.

VMI duomenimis, iš viso šalyje yra daugiau kaip 993 tūkst. žemės mokesčio mokėtojų. Dėl savivaldybių nustatytų lengvatų mokestį mokėjo ne visi žemės savininkai – 2017 m. jį turėjo mokėti apie 688 tūkst. gyventojų ir įmonių.

Į savivaldybių biudžetus 2017 m. turėjo būti sumokėta apie 31,4 mln. eurų žemės mokesčio: apie 26,5 mln. eurų teko gyventojams, apie 4,9 mln. eurų - įmonėms ir juridiniams asmenims.

2016 m. apskaičiuota žemės mokesčio suma – 29,2 mln. eurų, 2015 m. - 26,6 mln. eurų, 2014 m.- 22,2 mln. eurų, 2013 – 17,7 mln. eurų.

Žemės mokestis yra mokamas už gyventojams ir įmonėms nuosavybės teise priklausančią privačią žemę, išskyrus už miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas. Nauji žemės savininkai mokestį moka, jei žemę įsigijo pirmąjį pusmetį, o jei antrąjį pusmetį – tuomet žemės mokestis turės būti mokamas nuo kitų metų.