Prieš porą dienų publikavome straipsnį, kuriame moteris skundėsi vyro noru mylėtis kasdien, nes ji pavargusi nuo vaikų priežiūros ir jokio intymumo nebesinori. Straipsnį rasite ČIA. Po atvirų moters pasisakymų, komentaruose užvirė karšta diskusija, o šiandien redakciją pasiekė moters laiškas, kuri paprašė pasidalinti jos patirtimi ir patarimais.
„Kai buvau jauna įsimylėjusi studentė, stebėjausi vyresnių moterų pokalbiais apie nenorą mylėtis su savo vyrais. Jos skusdavosi, esą vyrai nesupranta, kad vakare jos jau būna pavargusios. Kai vaikai pagaliau užmiega, energijos turi tik bukai paspoksoti į televizorių. Kitos išgyvendavo dėl antsvorio atsiradusio po nėštumo.
Palaukit. Šios moterys ištekėjusios... jos gyvena su vyru... miega su juo vienoje lovoje. Jos gali mylėtis kiek tik nori! Bet nenori?! Tuo metu negalėjau suprasti.
Ir tada žadėjau sau: kai aš ištekėsiu, visada norėsiu mylėtis su savo vyru! Ir aš niekada nebūsiu pavargusi.
Ir tada aš suaugau. O kai susituokiau su savo gyvenimo vyru, mums gimė kūdikis, ir aš ėmiau jaustis tokia pavargusi, kad net geldavo kaulus. Ir kažkurį laiką jaučiausi stora. Net kai numečiau per nėštumą priaugtą svorį, viskas vis vien buvo kitaip. Kaip nuskinta gėlė, palikta saulės atokaitoje – vis dar graži, bet šiek tiek... pavytusi. Ėmiau tolti. Mes užmigdavome nepasikalbėję ir nepasibučiavę.
Ir štai vieną dieną, plaudama indus, suskaičiavau, kad praėjo aštuonios dienos nuo to laiko, kai mes paskutinį kartą lietėme vienas kitą. Aštuonios dienos mums – nemažas laiko tarpas. Bet labiausiai man kėlė nerimą tai, kad man to visai netrūko. Supratau, kad tai problema. Tad tą vakarą, kai užmigdžius kūdikį, pažvelgiau į vyrą TUO savo žvilgsniu.
Taigi, be tolesnių postringavimų, pateiksiu penkias priežastis, kodėl verta kas naktį mylėtis su savo vyru:
1. Tapusios motinomis – atlikusios pagrindinį moters uždavinį – mes dažnai jaučiamės netekusios moteriškumo. Juk vaikštome su pižama ir tenkiname visus kitos žmogiškos mažos būtybės poreikius – nenuostabu, kad galime jaustis belytės. Dažniausiai dienomis aš žaidžiu su lėlėmis, keičiu sauskelnes, vaikštau parke su vežimėliu ir valausi kažkokią lipnią masę nuo drabužių.
O juk bučinys su vyru, kurį myliu, grąžina jėgas. Būna akimirkų, kai savo vyro glėbyje prisimenu, kas aš esu, nė nesuvokusi, kad buvau tai pamiršusi. Taip, esu virėja, valytoja, auklė ir drabužių skalbėja. Bet esu ne tik tai, ne tik tie visi vaidmenys, bet esu dar ir žavinga. Esu moteris! Kaip nuostabu atrasti save per kito prisilietimą.
2. Jei nori, kad vyras elgtųsi kaip vyras, pati elkis su juo kaip su vyru. Ir nereikia čia užvertinėti akių – tai nėra pasiūlymas grįžti į šeštą dešimtmetį. Vyrai turi būti pamaitinti, jaustis vertinami ir gauti sekso. Tik tiek. Tikrai. Tad retkarčiais pagamink ar užsakyk vakarienę. Kas vakarą jam grįžus iš darbo apkabink ir su šypsena pabučiuok (O dar geriau, šypsodamasi perduok jam vaikus ir pati išeik ilgai ir tokiai reikalingai pertraukai).
Ir dėl Dievo meilės, leisk vyrui pamatyti tave nuogą. Neįtikėtina, ką geras vyras pasiryžęs padaryti dėl geros moters, jei jis pasijus jos mylimas. Po kelių savaičių kasdienių vakarienių ir sekso, tu imsi stebėtis, kaip tau anksčiau neatėjo į galvą kasnakt su juo mylėtis. Ši nedidelė investicija atsiperka gana greit.
3. Kasdien turit pabūti tik dviese. Atsimeni tą vyrą, kurį pamačius tavo širdis imdavo stipriau plakti, o rankos prakaituodavo? Tą, kurio skambučio taip laukdavai, ir jis paskambindavo! Kuris tave įaudrindavo ir pakylėdavo iki žvaigždžių, ir tu galvodavai, kad niekada nenusileisi? Jis vis dar čia.
Nepaisant visų tų metų, rūpesčių ir mokesčių, tas besišypsantis vyras vis dar įsimylėjęs savo besišypsančią moterį, ji jam reikalinga. Kas vakarą, kai vaikai užmiega, atsiranda proga atrasti jį iš naujo. Proga priminti sau, kad gyveni su juo nuotykių kupiną savo svajonių gyvenimą ir Dieve mano, nėra nieko, kas būtų ne judviejų jėgoms!
4. Seksas sumažina stresą. Nemanau, kad šis punktas reikalauja išsamaus paaiškinimo. Kiekvienos mamos gyvenimas pilnas streso. Yra dvi išeitys: A) vakare šokti į mašiną ir važinėti gatvėmis, trankant žmonių pašto dėžutes, arba B) gerokai pašėlti su tuo vaikinu, už kurio kadaise ištekėjai. Aš renkuosi B variantą (sprendžiant pagal tai, kad mano kaimynų pašto dėžutės sveikos, planas B pakankamai veiksmingas).
5. Tai velniškai malonu. Rimtai. Kodėl mes taip dažnai linkusios atsisakyti gerų dalykų gyvenime? Mes kruopščiai tikriname vaikų namų darbus, šokame zumbą viešoje vietoje, ir leidžiame, kad mums pešiotų kūno plaukelius PO VIENĄ. Bet tik pasakyk moteriai, kad kasnakt mylėtųsi su savo vyru, ji žiūri į tave kaip į beprotę. Orgazmas? Kiekvieną naktį? Kas aš – nimfomanė supermoteris?
Kur logika?
Ar mes tikrai pernelyg užimtos indų plovimu, kad negalime užsiimti tuo, kas įkvėpė genijus ir pakeitė istoriją?
Mielosios, ar jums kada kilo mintis, kad mes turėtume mylėtis, nes TO NUSIPELNĖME?
Taigi, šįvakar sumigdyk vaikus. Palik indus kriauklėje, o grindis nešluotas. Darbai palauks. Akimirką susikaupk ir prisimink, kad esi tokia moteris, kokia tikėjaisi tapti, o tada nueik pas tą vyrą ir primink jam, kad jis yra tas vyras, kokiu, tu žinojai, jis gali tapti.