Ko nori 2014 metų jaunosios? Ar egzistuoja kažkokios sezoninės šio pavasario/vasaros tendencijos?

Šiais metais nuotakų norai mažai pasikeitė nuo pernai. Moterys svajoja apie lengvas, plazdančias sukneles, neapkrautas detalėmis, bet dekoruotas prabangiais nėriniais. Akivaizdu, kad nuotakos pavargo nuo pūstų suknelių, savo dydžiu ir svoriu sunkiai slegiančių prie žemės, jos nori modernaus minimalizmo.

Tradicinės vestuvinės suknelės - karališkai pūstos, jas nuo seno mėgo lietuvaitės, jų tendenciją diktuoja pasaulio mados. Tam įtakos turi pasakos, kuriose vaizduojamos rūmų princesės, pasidabinusios žemę šluojančiomis, sukantis „linguojančiomis" suknelėmis. Na, tokių jaunųjų įvaizdis gana puikiai visiems žinomas: korsetas, „A" silueto sijonas ir labai ilgas nuometas. Tačiau „tortinių" nuotakų vis mažėja.

Tavo kuriamos suknelės - tai vestuviniai apdarai šiuolaikinėms princesėms?

Kažkada dirbau gana tradiciškame suknelių salone, padėdama kiekvienai jaunajai rinktis ir matuotis sukneles, supratau - tie korsetai ir išsipūtę sijonai jau visiems pabodo. Dažnai jaunosios turėdavo kažką išsirinkti iš salono asortimento, nes, pavyzdžiui, jas spausdavo laikas arba šalia stovinti mama, ji taip ir padarydavo, tačiau moters akyse matydavau daug dvejonių, netikrumo... Taip ir prasidėjo mano dizainerės karjera. Supratau, kad galiu pasiūlyti daugiau, geriau, lengviau.

Iš kur potraukis dizainui ir būtent vestuvinėms suknelėms? Gal jau vaikystėje lėlėms kurdavai šventinius apdarus?

Paauglystėje supratau, kad noriu išsiskirti, todėl pradėjau pati sau modeliuoti ir siūti drabužius. O toliau viskas klostėsi labai organiškai, nes baigusi mokyklą įstojau į dizaino specialybę Vilniaus kolegijoje, po studijų - atsidūriau vestuvinių suknelių salone, ne kartą dalyvavau „VOGUE Talents Young Vision Awards" konkurse. Dar keli metai ir pradėjau pati kurti, šiandien klientės mane randa „AK" salone Vilniaus senamiestyje.

Kokius patarimus duotum moterims, kurios dar tik pradeda galvoti apie vestuvių puotą ir suknelę?

Pirmiausia - sužinokite, kas jums patinka. Būtina daug žvalgytis internete, peržiūrėti krūva įvairių dizainerių suknelių nuotraukų. Patikusius variantus išsisaugokite. Jei situacija sudėtingesnė, nuotaka nelabai įsivaizduoja, kas jai tinka, nes nėra dėvėjusi kelių skirtingų modelių suknelių, rekomenduoju šturmuoti nuomos salonus. Ten išbandyti daug skirtingų variantų: ampyro stilistikos, „A" silueto, paaukštintu ir pažemintu liemeniu, žuvytės formos, ilgas, trumpas... Kai jau nuspręsite apsilankyti pas siuvėją ar dizainerę, jai parodykite internete rastas idėjas, taip pat papasakokite, su kokio tipo suknele geriausiai jaučiatės. Būtų idealu, kad pas dizainerį kreiptumėtės likus pusmečiui iki vestuvių šventės.

Mane stebina, kodėl nemažėja nuomos salonų populiarumas, juk aplink tiek daug gabių dizainerių? O ir kainos skirtumas nėra labai didelis...

Mano nuomone, nuomos punktai visada bus populiarūs. Ten galima atrasti pasaulinio lygio kolekcijas, jie nuolatos atnaujina asortimentą. Nuotakas vilioja faktas, kad jos pamatys ir pasimatuos galutinį rezultatą. Ir tai visiškai suprantama, nes suknelės siuvimas - savotiškas žaidimas ir kūryba, skirtas eksperimentuoti mėgstančioms bei originalumą vertinančioms nuotakoms. Manau, kad labai smagu kartu su dizainere kurti, galvoti, kažką vis keisti.

Sakei, kad nuotaka pas tave apsilanko 6-8 kartus, kol vyksta suknelės kūrybinis procesas. Ar netenka tapti psichologe, kuri turi išklausyti visus vestuvių rūpesčius?

Man labai smagu bent maža dalimi dalyvauti kiekvienos iš jų šventėje. Mes susidraugaujame, kartu geriame kavytę, visada išklausau, kas jas neramina. Pavyzdžiui - viena jaunoji organizavo vestuves užsienyje ir viską slėpė nuo artimųjų, tai kartu aptardavome šventės smulkmenas, nes šeimai ar draugėms ji nenorėjo nieko pasakoti...

Ar tavo salone apsilanko nuotakos siaubūnės?

Ne. (Juokiasi) Mano klienčių didžiausi akibrokštai - tai ypatingų nėrinių norai, kažkokių specialių detalių pageidavimai. Bet aš tai dievinu. Man patinka jaunosios, kurios mąsto nestereotipiškai, nori kažko originalaus ir savito. Kartu tai ir kuriame.

Manau, kad būna ir tokių, kurios prašauna su norais ir idėjomis. Ko patartum vengti?

Pirmiausia - ryškių akcentų, ypač ties liemeniu rišamo raudonos ar mėlynos spalvos kaspinėlio, kitos dekoracijos (juk tai ploniausia moters vieta, kam ją uždangstyti!). Pažiūrėkite į nuotraukas, jei suknelę puošia toks akcentas, į jį ir bus koncentruotas visas dėmesys. Nublanks ir nuotaka, ir jos mylimasis. Aš už solidumą vestuvėse.

Ar nepadaugina jaunosios papuošalų ir visokių blizgučių?

Per primatavimus visada siūlau jaunosioms atsinešti viską, kuo vestuvių dieną jos žada pasipuošti. Tada lengviau rasti bendrą kompromisą. Man patinka posakis „išeidamas iš namų bent vieną aksesuarą, kuriuo planavai pasipuošti, palik". Taigi - subtilumas ir kuklumas nuotakoms tinka.

Siūlau atsisakyti įvairiausių korsetų. Juk kiekvieną dieną jų nedėvime, tai kodėl per vestuves sugalvojame eksperimentuoti? Nuotakos, nebėkite nuo savęs, likite tokios, kokios esate!

Esu įsitikinusi, kad šiai progai netinka trumpa suknelė. Juk spėsite dar ne kartą tokia pasipuošti. Ilga suknelė suteikia šventiškumo, elegancijos. Šį sezoną populiarėja „transformerio" tipo apdaras: glaustinukė ir du sijonai - ilgas bei trumpas.

Atskleisk kelis patarimus, kuriuos dalini nuotakoms?

Jokiu būdu netaupykite apatiniam trikotažui. Rekomenduoju kūno spalvos, nes balta liemenėlė ir kelnaitės gali persišviesti. Negailėkite pinigų kokybiškiems, labai patogiems bateliams. Juk visą dieną ir naktį norite gerai jaustis, tad su pakulnės aukščiu siūlau nepersistengti. Idealu - 5-7 cm.

Kodėl nuotakos nori Aidos Kapočiūtės suknelių? Kuo išsiskiri iš didelio būrio Lietuvos dizainerių?

Daugelis mano kolegių kuria tik vieno tipo suknelės siluetą. Ir tai natūralu. Net Tomas Fordas yra pasakęs, kad „moterims dizainerėms yra labai sudėtinga, nes jos visus drabužius kuria pagal savo figūrą". Aš nusprendžiau sulaužyti šį stereotipą. Pavyzdžiui, esu nepatenkinta savo pilvo sritimi, todėl niekada nedėviu suknelių, kurios pabrėžia taliją. Na, o pažvelkite į mano sukurtas vestuvines sukneles! (Juokiasi) Renkuosi įvairiausius siluetus, nebijau eksperimentuoti ir labai vertinu lengvumą. Nuotaka turi sklęsti, o ne sunkiai atsiristi ar atlinguoti.