Vokietijos ES įstatymų leidėjas Markusas Ferberis iš konservatorių krikščionių socialinės sąjungos pranešė, kad šios taisyklės – tai „nauja pradžia ir galimybė grįžti prie fiskalinės atsakomybės“.
ES parlamentarė iš Portugalijos Margarida Marques, atstovaujanti vidurio ir kairiųjų socialdemokratų partijai pasakė, kad šie pakeitimai suteiks galimybę patenkinti socialinius poreikius ir „suteiks daugiau galimybių investuoti“.
Naująsias fiskalines taisykles sudaro dvi dalys. Nustatant perteklinės skolos ir deficito uždavinius, reikės atsižvelgti į kiekvienos ES šalies ekonominę padėtį.
Tuo pat metu naujosiose fiskalinėse taisyklėse nustatyti aiškūs minimalūs reikalavimai mažinti skolinimą itin įsiskolinusioms Europos Sąjungos šalims.
Eurostato duomenimis, 2023 m. 13 ES šalių skolos ir BVP santykis buvo didesnis nei 60 proc. Graikijoje šis santykis buvo didžiausias – 161,9 proc., tuo tarpu Italijoje šis rodiklis sudarė 137,3 proc., Prancūzijoje – 110,6 proc., Ispanijoje – 107,7 proc. ir Belgijoje – 105,2 proc.
Mažiausias valstybės skolos ir BVP santykis buvo fiksuojamas Estijoje – 19,6 proc., Bulgarijoje – 23,1 proc., Liuksemburge – 25,7 proc., Danijoje – 29,3 proc., Švedijoje – 31,2 proc. ir Lietuvoje – 38,3 proc.
Ilgą laiką manyta, kad pirmiau galiojusios taisyklės buvo pernelyg sudėtingos ir griežtos, kad galima būtų stebėti skolų normatyvus ir užtikrinti, kad jie būtų vykdomi.
Dabar vienos ES valstybės narės skolos lygis negalės viršyti 60 proc. jos bendrojo vidaus produkto (BVP).
Be to, bendrasis valstybės deficitas, t. y. valstybinio biudžeto pajamų ir išlaidų skirtumas, kuris visų pirma dengiamas paskolomis, turės būti mažesnis nei 3 proc. BVP.
Planuojama priimti ir papildomų priemonių.
Itin įsiskolinusios ES šalys, kurių skola viršija 90 proc. BVP, privalės savo skolos santykį kasmet sumažinti po vieną procentinį punktą, o tos, kurių skolos lygis sudaro nuo 60 iki 90 proc. BVP – po 0,5 procentinio punkto. Šią sąlygą nustatyti ypač reikalavo Vokietija.
Labai griežtų taisyklių oponentams pavyko pasiekti, kad už šių reikalavimų vykdymą atsakinga Europos Komisija, pereinamuoju laikotarpiu skaičiuodama pastangas sureguliuoti skolos lygį, galės atsižvelgti ir į didesnes mokamų palūkanų sumas.
Be to, ES valstybėms narėms pristačius įtikimų reformų ir investavimo planų, kuriais siekiama padidinti atsparumą ir augimo potencialą, skolos sumažinimo terminas gali būti pratęstas.
Po užsitęsusių ir kartais prieštaringų debatų, derybininkai iš Europos Parlamento ir ES šalių dėl fiskalinių taisyklių susitarė vasario pradžioje.
Dabar, nubalsavus ES teisės aktų leidėjui, naująsias taisykles turės patvirtinti pačios ES šalys. Paprastai tai tėra formalumas ir tai padaryti numatoma šią savaitę.
