Gegužės mėnesį, palyginti su balandžiu, gyventojų, prognozuojančių šalies ekonominės padėties gerėjimą per ateinančius 12 mėnesių, dalis sumažėjo nuo 23 iki 20 proc. 30 proc. gyventojų manė, kad padėtis blogės (balandžio mėn. - 29 proc.).
Gegužę, palyginti su balandžio mėnesiu, bedarbių skaičiaus kitimo prognozės taip pat buvo pesimistiškesnės. Gyventojų, manančių, kad bedarbių skaičius per artimiausius 12 mėnesių augs, padaugėjo nuo 30 iki 34 proc.
Gyventojų nuomonė apie namų ūkio finansinės padėties perspektyvas, palyginti su praėjusiu mėnesiu, buvo šiek tiek optimistiškesnė: manančiųjų, kad jų namų ūkio finansinė padėtis blogės, dalis sumažėjo nuo 20 iki 19 proc., o besitikinčiųjų padėties gerėjimo padaugėjo nuo 17 iki 18 proc.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime gegužės mėnesį skyrėsi 4 procentiniais punktais: mieste jis siekė minus 11, kaime - minus 15. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis nepasikeitė, o kaime sumažėjo 3 procentiniais punktais.
Kaimo gyventojai pesimistiškiau nei praėjusį mėnesį vertino šalies ekonomikos perspektyvas: gyventojų, manančių, kad bedarbių skaičius didės, dalis padidėjo nuo 37 iki 42 proc., o prognozuojančiųjų šalies ekonominės padėties gerėjimą per artimiausius 12 mėnesių dalis sumažėjo nuo 27 iki 19 proc.
Šiek tiek blogiau kaimo gyventojai vertino ir galimybę nors kiek sutaupyti per ateinančius 12 mėnesių: besitikinčių nors kiek sutaupyti gyventojų dalis sumažėjo nuo 29 iki 28 proc. Miesto gyventojų padidėjusį pesimizmą, vertinant šalies ekonominės padėties perspektyvų ir bedarbių skaičiaus pokyčius, atsvėrė optimistiškesnės namų ūkio finansinės padėties ir galimybės nors kiek sutaupyti per ateinančius 12 mėnesių prognozės.
Per metus (2017 m. gegužės mėn., palyginti su 2016 m. gegužės mėn.) vartotojų pasitikėjimo rodiklis nepasikeitė. Palyginti su praėjusiais metais, gyventojai šiek tiek blogiau vertino šalies ekonominės padėties ir bedarbių skaičiaus kitimo perspektyvas, šiek tiek geriau - savo namų ūkio finansinės padėties ir galimybės nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. perspektyvas.
Palyginti su balandžio mėnesiu, gyventojų, teigiančių, kad jų finansinė padėtis per praėjusius 12 mėnesių pagerėjo, dalis padidėjo 2 procentiniais punktais (nuo 11 iki 13 proc.), bet tiek pat procentinių punktų padaugėjo teigiančiųjų, kad padėtis pablogėjo (nuo 38 iki 40 proc.).
Gegužės mėnesį, kaip ir balandį, 17 proc. gyventojų teigė, kad jų šalies ekonominė padėtis per praėjusius 12 mėnesių pagerėjo. Tačiau 2 procentiniais punktais padidėjo dalis gyventojų, teigiančių, kad padėtis pablogėjo (nuo 45 iki 47 proc.).
Gegužės mėnesį, kaip ir balandžio, vertindami esamą savo šeimos finansinę padėtį, kas trečias gyventojas (33 proc.) atsakė, kad jo namų ūkis daugiau ar mažiau sutaupo, 11 proc. teigė, kad gyvena iš santaupų ar skolintų lėšų (balandžio mėn. - 9 proc.).
Gegužės mėnesį 24 proc. gyventojų ketino per artimiausius 12 mėnesių padidinti savo išlaidas baldams ar buitinei technikai, 19 proc. ketino išleisti mažiau nei per praėjusius 12 mėnesių (balandžio mėn. - atitinkamai 25 ir 20 proc.).
