Pasak SEB banko vyriausiojo analitiko Tado Povilausko, šiemet, palyginti su ketvirtuoju 2016-ųjų ketvirčiu, daugelyje savivaldybių darbo užmokesčio augimas šiek tiek sulėtėjo dėl mažesnės minimalios mėnesio algos (MMA) įtakos algų augimui, tačiau yra keletas savivaldybių, kuriose atlyginimai augo netgi sparčiau.
„Viena iš jų yra Vilniaus, tad praraja tarp darbo užmokesčio sostinėje ir atokesnių regionų didėja toliau. Vilniuje labiau juntamas kvalifikuotų žmonių, kuriems mokamas didesnis atlyginimas, trūkumas paslaugų sektoriuje, tad žmonės turi daugiau derybinių galių reikalauti didesnės algos.
Beje, jaunesni ir didmiesčiuose gyvenantys asmenys daugiau domisi nuo metų pradžios pradėtais skelbti viešais duomenimis apie įmonėse mokamą vidutinę algą, tad dėl to taip pat mažiau negu kitose bendrovėse gaunantys asmenys nori reikalauti didesnio atlyginimo“, - komentare žiniasklaidai sakė T. Povilauskas.
„Emigracija, besitęsianti struktūrinio užimtumo problema, kuomet ypač trūksta tam tikros kvalifikacijos darbo jėgos, sudarė didžiulę įtampą darbo rinkoje. Tai verčia verslininkus ieškoti vis daugiau ir išradingesnių būdų kadrams vilioti ir tuo pačiu ieškoti papildomų išteklių bei priemonių išlaikyti verslą konkurencingą“, - komentare žiniasklaidai tvirtino I. Genytės-Pikčienės.
Anot jos, kad privatus sektorius deda daugiau pastangų darbuotojams išlaikyti, iliustruoja ir darbo užmokesčio statistika - atlyginimai privačiame sektoriuje pastaruosius ketvertą metų vidutiniškai auga 2 procentiniais punktais sparčiau nei valstybiniame. Penktadienį paskelbtais naujausiais duomenimis, per pirmąjį ketvirtį viešajame sektoriuje atlyginimai netgi susitraukė, kai tuo tarpu privačiame vis dar sparčiai stiebėsi.
Statistikos departamento duomenimis, vidutinis paskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 817,6 euro - 9,3 proc. daugiau nei 2016-ųjų tą patį ketvirtį, o vidutinis išmokėtas (neto) atlyginimas išaugo 10,4 proc. iki 644,5 euro.
Per ketvirtį (palyginti su 2016-ųjų spalio-gruodžio mėnesiais) vidutinis paskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis atitinkamai sumenko 0,6 proc. ir padidėjo 1,2 procento.
Pirmąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis paskaičiuotas darbo užmokestis valstybės sektoriuje siekė 818,8 euro, privačiame sektoriuje - 817,3 euro, arba atitinkamai 3,7 proc. mažiau ir 1 proc. daugiau nei ketvirtąjį 2016-ųjų ketvirtį. Vidutinis mėnesinis išmokėtas atlyginimas valstybės sektoriuje per ketvirtį sumenko 1,7 proc. iki 644,8 euro, privačiame sektoriuje - padidėjo 2,7 proc. iki 644,3 euro. Per metus paskaičiuotas darbo užmokestis valstybės ir privačiame sektoriuje padidėjo atitinkamai 7,2 proc. ir 10,4 proc., o išmokėtas - 8,5 proc. ir 11,4 procento.
Pasak T. Povilausko, tikėtina, kad antrą metų pusmetį vidutinis darbo užmokestis šalyje augs šiek tiek lėčiau, o pokyčiai 2018 metais priklausys ne tik nuo ekonomikos vystymosi, bet ir nuo to, kaip bus keičiama Lietuvoje gyventojų darbo pajamų apmokestinimo tvarka ir kiek bus keliama MMA.
„Beveik nėra abejonių, kad Vyriausybė ateinančiais metais padidins MMA, tačiau vargu ar reikėtų sekti Latvijos pavyzdžiu ir iškart padidinti minimalią alga 50 eurų – iki 430 eurų, nes tai dar pliūpteltų daugiau žibalo į infliacijos ugnį“, - sakė T. Povilauskas.
Anot jo, dėl daug sparčiau negu darbo našumas didėjančio vidutinio darbo užmokesčio didėja rizika dėl verslo konkurencingumo ir ekonominio stabilumo vidutiniu laikotarpiu, ypač jeigu emigracija ir toliau nemažės, o į darbo rinką vis dar įsilies daug darbuotojų, kurių specialybė neatitinka galinčio mokėti dideles algas verslo reikalavimų.