Buvęs „Newsec“ vadovas Ričardas Čepas 2014 metais dirbo ir „Lietuvos geležinkelių“ valdyboje.
Tais pačiais metais „Lietuvos geležinkelių“ dukterinė įmonė „Geležinkelių projektavimas“ didžiąją dalį vieno vidaus sandorio lėšų skyrė tai pačiai „Newsec“, tačiau R. Čepas tame interesų konflikto neįžvelgia.
Gegužės 10 dieną Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl maždaug 5 mln. eurų žalos „Lietuvos geležinkeliams“, kurią galėjo padaryti buvę įmonės vadovai.
Tai padaryti gegužės pradžioje paprašė naujoji geležinkelių vadovybė. Tada valstybės valdomos įmonės (VVĮ) vadovas Mantas Bartuška žurnalistams pasakojo, kad sprendimas priimtas atlikus 2014–2016 metų veiklos auditą.
„Matoma, kad padaryta žala daugiau nei 5 mln. eurų viešųjų pirkimų, paramos sandoriuose, permokėtos sumos, kai įmonė patyrė žalą“, – sakė M. Bartuška.
Nei „Lietuvos geležinkeliai“, nei Generalinė prokuratūra nekomentuoja, ar pradėtame ikiteisminiame tyrime figūruoja „Newsec“, „Geležinkelių projektavimas“ ir R. Čepas.
„Jūsų minimame ikiteisminiame tyrime atliekami būtini proceso veiksmai, ir šį ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras šiuo metu negali nei patvirtinti, nei paneigti informacijos apie proceso dalyvius, siekdamas nepakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei“, – DELFI paaiškino Generalinės prokuratūros komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė.
Tuo metu „Geležinkelių projektavimas“ ir „Newsec“ atskleidė anksčiau konfidencialia buvusią subrangos sutartį, pagal kurią 2014 metais buvo atliktas „Lietuvos geležinkelių“ nekilnojamojo turto (NT) įvertinimas.
Atidavė 70 proc.
2014 metais „Geležinkelių projektavimui“ pagal vidaus sandorį buvo pavesta atlikti „Lietuvos geležinkelių“ NT įvertinimą.
Tačiau dukterinė įmonė nusprendė, kad pati neturi pakankamai pajėgumų tai padaryti ir kaip subrangovą pasamdė „Newsec“.
Minėtą subrangos sutartį pasirašęs Romas Rasiulis šiandien jau nebevadovauja „Geležinkelių projektavimui“, todėl į DELFI klausimus atsakė prieš mėnesį laikinai šias pareigas eiti pradėjęs Vytautas Beručka.
Tačiau ir jis tai padaryti galėjo tik po to, kai „Newsec“ leido atskleisti kai kurias prieš tai konfidencialiomis buvusias detales.
V. Beručka papasakojo, kad „Lietuvos geležinkeliai“ NT įvertinimui iš viso skyrė 480 tūkst. litų (139 tūkst. eurų), o „Newsec“ teko maždaug 70 proc. šios sumos – 338 800 litų (98 tūkst. eurų).
Vienintelis susidomėjęs
V. Beručka taip pat papasakojo, kaip ir kodėl būtent „Newsec“ pasirinkta kaip subrangovas.
„Buvome skelbę viešą konkursą subrangovo paieškai ir „Newsec“ buvo vienintelis atsiliepęs į kvietimą ir su juo vieninteliu buvo pasirašyta sutartis“, – sakė jis.
Dabartinis „Newsec“ vadovas Ugnius Meidus DELFI patikslino, kad jo įmonė atliko tyrimus, kaip efektyviai išnaudoti „Lietuvos geležinkelių“ turtą, kuris nenaudojamas VVĮ tiesioginėje veikloje.
Iš viso beveik 4 metus „Geležinkelių projektavime“ dirbantis V. Beručka pasakojo, kad sprendimas – skelbti atvirą konkursą ar subrangovą pasirinkti apklauso būdu – priklauso nuo sandorio vertės.
„Jei darbas neviršija 35–45 tūkst. eurų sumos, tada apklausiame mažiausiai tris įmones ir pasirenkamas pigiausias variantas“, – sakė jis.
V. Beručka pridūrė, kad stengiasi dirbti su pažįstamais tiekėjais.
„Yra tokių atvejų buvę, kad laimi konkursą ir nepadaro darbų, nutraukiamos sutartys, išstatomi delspinigiai, patiriame didžiulį minusą, tai tokių stengiamės daugiau niekada neįtraukti į pirkimus, kad jie nedalyvautų apklausose“, – dėstė pašnekovas.
Naujausiais „Sodros“ duomenimis, „Geležinkelių projektavimas“ turi 61 darbuotoją, o vidutinis jų atlyginimas balandį siekė 1281,15 euro „iki mokesčių“.
2015 metais pasitraukė
R. Čepas iš „Newsec“ vadovo posto pasitraukė 2015 metų pavasarį. Žiniasklaidoje buvo skelbta, kad šiuo metu jis investuoja į lietuviškus startuolius ir padeda jiems įsitvirtinti Jungtinių Valstijų rinkoje.
Šiandien „Newsec“ vardą savo pavadinime turi keturios Lietuvoje registruotos įmonės: „Newsec advisers LT“, „Newsec finance LT“, „Newsec Property Management LT“ ir Newsec valuations.
Visų jų vienintelis akcininkas yra įmonė „Resolution Holdings“, rodo Registrų centro duomenys.
Nuo 2013 vasario 21-os iki 2015 gegužės 26 dienos R. Čepas buvo „Resolution Holdings“ akcininku.
Šiuo metu jis su „Resolution Holdings“ turto santykiais gali būti susijęs per dar vieną įmonę „Cogito Invest“, kuri juridinių asmenų dalyvių informacinei sistemai duomenų nėra pateikusi.
Tačiau iš Registrų centrui pateikto 2015 metų kovo neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad tarp jame dalyvavusių „Cogito Invest“ akcininkų yra ir R. Čepas.
Viską darytų taip pat
R. Čepas DELFI sakė, kad dėl „Newsec“ ir „Geležinkelių projektavimo“ bendradarbiavimo jokio savo interesų konflikto nemato.
„Tikrai ten nėra jokio interesų konflikto“, – sakė jis.
Pašnekovas taip pat sakė, kad asmeniškai nedalyvavo „Newsec“ pasirenkant kaip subrangovą.
„Aš tuo metu buvau grupės vadovas ir į operacinius dalykus nelabai kišausi. Kas ten ir kaip siūlė dabar negaliu pasakyti. Nežinau, vienas dalykas – seniai buvo, antras dalykas – kaip ir sakiau, nedalyvavau operaciniuose dalykuose“, – kalbėjo R. Čepas.
Apie galimą R. Čepo interesų konfliktą prieš kurį laiką yra rašęs portalas 15min. Po to R. Čepas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pareiškė, kad šiandien viską padarytų lygiai taip pat, kaip darė dirbdamas „Lietuvos geležinkelių“ valdyboje.
„Man atėjus į valdybą nebuvo aišku, kiek ir kokio NT geležinkeliai turi ir kiek jis vertas. Atitinkamai, nebuvo aišku, kokia jo grąža. Nebuvo žmogaus atsakingo už visą turtą. Turtas valdytas kiekviename regione kas kaip nori. Laikytas ir renovuotas nereikalingas turtas. Buvo krūva nereikalingo turto. Į turtą nežiūrėta kaip į objektus, turinčius duoti grąžą, o tik norima investuoti, kad būtų tvarkinga“, – rašė jis.
R. Čepui pradėjus dirbti valdyboje, jo teigimu, įvertinta, kad „Lietuvos geležinkeliai“ turi 2,3 mlrd. eurų vertės turto, valdoma 18 tūkst. turtinių vienetų, o jų grąža yra neigiama.
„Per kelis intensyvaus darbo metus pasiekta: 4 mln. eurų per metus taupymas ir padidėjusios pajamos iš turto, suformuota komanda, perskirstyti įgaliojimai, ruošiamasi turto konsolidacijai“, – sausį rašė jis.
Turtą vertins dar kartą
Pasikeitus „Lietuvos geležinkelių“ vadovybei, šių metų vasarį pranešta, kad VVĮ visą savo turtą vertins dar kartą.
„Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas DELFI sakė, kad „Newsec“ anksčiau įvertino tik NT, o pereinant prie tarptautinių apskaitos standartų, reikia pervertinti visą turtą.
Sausį platintame pranešime žiniasklaidai skelbta, kad geležinkelių vadovybė priėmė sprendimą finansinę atskaitomybę už 2016 metus rengti pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS).
„Įdiegus TFAS bus kur kas lengviau palyginti „Lietuvos geležinkelių“ duomenis su kitomis įmonėmis. Be to, pati finansinė informacija bus kokybiškesnė ir skaidresnė. Valstybė, kuriai priklauso bendrovė, bei visuomenė turės visapusišką ir pilną informaciją apie vienos didžiausių Lietuvos strateginių įmonių veiklos rezultatus“, – pranešime cituotas „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius M. Bartuška.
Liko savivaldybėse
„Geležinkelių projektavimo“ subrangos sutartis su „Newsec“ pasirašyta vidaus sandorio rėmuose.
Vidaus sandoriai kai kurių specialistų vertinami kaip palanki terpė korupcijai ir neskaidriems susitarimams.
Pavyzdžiui, advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnysis teisininkas Tomas Seikalis sausį publikuotame komentare rašė: „Praktikoje nustatyta piktnaudžiavimų, kai, vykdant vidaus sandorius, komunalinio sektoriaus susijusios įmonės siekia išvengti viešojo pirkimo procedūrų ir pasirenka darbus atliekančius subrangovus arba perleidžia teikti paslaugas kitiems subteikėjams, privataus kapitalo įmonėms, kurioms netenka varžytis teikiant perkančiosioms organizacijoms konkurencingus pasiūlymus“.
Pavasarį Seimas turėjo galimybė visiškai atsisakyti vidaus sandorių Lietuvoje, tačiau to nepadarė.
Atmetę prezidentės veto dėl Viešųjų pirkimų įstatymo, parlamentarai vidaus pirkimus paliko savivaldybėse ir jų valdomose įmonėse.
„Balsavimas nenustebino – akivaizdu, kad politinės valios kovoti su korupcija ir šiame Seime nepakanka. Ignoruodami STT, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Konkurencijos ir Viešųjų pirkimų tarnybų ir Valstybės kontrolės rekomendacijas atsisakyti vidaus sandorių kaip vienos neskaidriausių pirkimų formų, parlamentarai palieka atvirą landą korupcijai savivaldybėse“, – Dalią Grybauskaitę po to citavo naujienų agentūra BNS.
Vis dėlto, vidaus sandoriai buvo uždrausti valstybės įmonėse.
