Sistemos paslaptis žino iš vidaus: jau dabar gali pasakyti, kuo baigsis užmojai dėl alkoholio

Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos ir siūlomi ribojimai pagrindinio tikslo – mažinti alkoholio vartojimą Lietuvoje – nepasieks, o kova tik imituojama, sako penkerius metus Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos skyriaus vedėja dirbusi Eglė Latauskienė.

Moteris nusprendė prabilti, kadangi jai sunku susitaikyti su esama situacija, kai viešoje erdvėje skalambijama apie kovą prieš alkoholio vartojimą, nusigręžiant nuo tikrųjų priežasčių identifikavimo.

„Buvo parazitiškiausia pamatyti, kad pirmus tris mėnesius krūva institucijų puola kaip bitės įrodyti, kad dirba, kuria, keičia visuomenėje kažką, o po trijų mėnesių op op – ir viskas į stalčius, Seimas nepajudina, Sveikatos reikalų komitetas, Priklausomybių prevencijos komisija irgi, iš Vyriausybės nėra jokių pavedimų – ir gyvename toliau.

Ten yra rutina, kad „nieko mes nepakeisime, nes toks yra tautos mentalitetas“, bet susėsti ir realiai pašnekėti, ką reikia daryti ir kiek tam skirti pinigų, nepavyksta.“

Šiuo metu alkoholio ir tabako verslo teisės srityje advokate dirbanti E. Latauskienė atkreipia dėmesį, kad kovai su alkoholiu veiksmingų priemonių nesiimama, o šiandien siūlomi draudimai – neveiksmingi.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian nesutiko, kad kova prieš alkoholį tėra imituojama. Pasak jos, yra dvi medalio pusės - viena, kodėl geriama, o kita - fizinis alkoholio prieinamumas.

Tikslai – tik iliuziniai

Visų pirma, buvusią tarnybos darbuotoją glumina pasiūlymas vėlinti asmenų, negalinčių įsigyti alkoholio, iki 20 metų.

„Jie čia sieja su medicininiu rodikliu, akcentuodami, kad kuo vėliau žmogus pradeda vartoti alkoholinius gėrimus – tuo labiau nusikelia įvairios su tuo susijusios pasekmės. Kitaip sakant, jie ima žmogaus fiziologinius organizmo tam tikrus rodiklius ir nevertina, kad fiziologiniai rodikliai yra viena sritis, susijusi su žmogaus vystymusi, vertybių skalėmis.

Tokiu atveju, jie draudimu arba apribojimu bando atitolinti tą vartojimą. Bet, galiu pasakyti, kad tai neveiks, nes tai tik iliuzinis siekis. Gerb. ministras A. Veryga puikiai žino, kodėl šiai dienai nepilnamečiai arba jauni asmenys pradeda vartoti alkoholinius gėrimus.

Tai yra ne tik uždrausto vaisiaus pasekmė, bet ir stiprus vaikų integracijos į jų socialinę aplinką veiksnys, į tuos vadinamas bendraminčių būrius, draugų ratą, kuriame visą laiką yra vienas – du labai ryškūs lyderiai, apjungiantys kitus, gyvenančius viltimi, kad šalia lyderio jie yra apsaugoti“, – pabrėžia ji.

E. Latauskienė pateikia pavyzdį: „Jaunimas susirenka pas kažką bute ar kaimo sodyboje. Tarkime, jie 18-mečiai, turi maisto produktų, tačiau neturi alkoholio, nes, pavyzdžiui, nepasiėmė dokumentų, nenorėjo meluoti ir nepirko. Bet jie žino, kad atvažiuos draugas Y, kuriam yra septyniolika, ir jis atvažiuoja, padeda ant stalo 0,7 l spiritinio gėrimo – ar lietuvišką degtinę, ar kokį škotišką viskį. Tai iš karto uždeda jam stiprią lyderio etiketę, kad jis gali padaryti kone neįmanomus dalykus. Jaunimą tai žavi, tokioje kompanijoje jie jaučiasi saugiausiai.

Nesiaiškinti priežasties, kodėl jaunimas ieško tiek būdų įsigyti alkoholio, kodėl tai jiems taip reikalinga – klaidinga, o grindimas fiziologija – tik pseudo tikslas“, – sako ji.

Draudimus paprasta apeiti

Amžiaus vėlinimas nepadės ir dėl to, kad jaunimas vis tiek randa galimybių kaip įsigyti alkoholio. E. Latauskienė pasakoja, kad itin gajus būdas – paprašyti nupirkti gėrimų socialinės rizikos grupėje esančio žmogaus.

Ji atkreipia dėmesį, kad netgi yra susiformavęs tam tikras mokestis už prašomą alkoholio kiekį:

„Mokesčio suma lygi fermentuoto gėrimo 18 laipsnių etilo alkoholio koncentracijos litro kainai. Apytikriai skaičiuojant šiandien būtų 1-3 eurai. Ir tas socialinės rizikos žmogus, vadinamasis bomžiukas, eina į parduotuvę ir už tam tikrą mokestį nuperka. Rinkoje net yra susiformavę mokesčiai. Pavyzdžiui, jei jaunuolis nori 10 skardinių alaus ar 1 butelio 0, 7 l stipraus gėrimo, socialinės rizikos žmogus už tą paslaugą savo reikmėms nusiperka vadinamą vaisiuką. Nors aš taip tų gėrimų nevadinu, tai yra fermentuoti gėrimai – baisuokliai.

Jei amžius bus 20 metų, o ne 18 metų, tos pačios pardavimų schemos veiks ir toliau.

Lietuvoje vienintelė kontroliuojanti institucija Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas pateiktų ir daugiau tyrimų atvejų, kada nepilnamečių pasiaiškinimuose yra labai aiškiai šita informacija pateikiama – kad atėjo prie parduotuvės, sutiko Joną, o Jonas yra mėlynanosis. Jaunuolis jau žinojo, kad jam reikia duoti 3-5 eurus už šią paslaugą, ir alkoholis buvo nupirktas.“

Moteris pažymi, kad šioje srityje labai trūksta visų suaugusiųjų atsakingumo bei verslo atsakomybės. Ji pateikė dar vieną pavyzdį, įvykusį Visagine, viename iš prekybos centrų, kai apsaugos darbuotojas, įtaręs, kad asocialus asmuo perka dviem nepilnamečiams alkoholį, sutrukdė pirkimą.

„Apsaugos darbuotojas, jausdamas pareigą, paprašė stabdyti pirkimą, iškvietė policiją. Policija surašo protokolą, jaunikaičių tėveliai gal irgi sulaukia protokolų, negaliu tokios informacijos detalizuoti, bet visas grožis išsivysto po kelių dienų. To prekybos centro administracija, įvertinusi situaciją, kažkodėl daro spaudimą apsaugos darbuotojui, kuris teisme pakeičia parodymus, ir visa situacija išsirutulioja taip, kad rajono apylinkės teismas nutraukia bylą.

Tada kontrolės institucija, kuri jau buvo pradėjusi tyrimą, dar bando šiek tiek priešgyniauti, bet kadangi tai yra parodymų keitimas, ir keičia ją ne mėlynanosis, o apsaugos darbuotojas – nieko padaryti negali.

Galiausia buvo priimtas sprendimas bylą nutraukti. Tai demonstruoja paties verslo neprincipingumą, gal tas prekybos centras išsigando dėl reputacijos, gal išsigando, kad rajoninis laikraštis parašys, nežinau, kas turėjo įvykti“, – pasakoja ji.

Perspėja dėl provokacijų

E. Latauskienė mano, kad šiandien siekiant įgyvendinti alkoholio įstatymo kontrolės pataisas, verslas gali sulaukti tam tikrų provokacijų.

Paskutinė ryški provokacija, anot moters, buvo surengta dar 2015 m., kai buvo pateiktas projektas atšaukti draudimą neleisti degalinėse prekiauti alkoholiu.

„Tada vienas Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos jaunimo narių sugalvojo projektą. Vieną šeštadienį jie pasiėmė nepilnametį koalicijos ar ne koalicijos, tiksliai neprisimenu, narį, kuriam tuo metu buvo 17 metų 11 mėnesių ir 21 diena. Jaunuolis buvo gal 1,88 m ūgio, todėl yra daug procentų apsirikti, ar jis nepilnametis ar pilnametis.

Ir apvažiavo jis Vilniaus mieste įvairių tinklų 17 degalinių, iš kurių keturiolikoje tam jaunikaičiui buvo parduota alkoholio. Keliose buvo paprašyta parodyti dokumentą, bet jis apsimesdavo, kad paliko jį namuose arba parodydavo ranka į automobilį, sudarydamas aliuziją, kad dokumentą paliko jame.

Pirmadienį, pirmiausia per feisbuką, visa tauta sužino, kas įvyko. Sureaguojama labai stipriai ir Seime, ir vyriausybiniame lygmenyje. Policija beveik visose 14 degalinių surašė protokolų, nubaudė tuos pardavėjus, juridinius asmenis – degalinių valdytojus.

Bet paradoksas, kad fiziniai asmenys, kurie įtraukė nepilnametį į tokį projektą niekam nepasiskelbę, negavę išankstinių teisinių rekomendacijų nei iš policijos, nei iš kitur, nors apskritai tai yra draudžiamas veiksmas pagal vaiko apsaugos teisių įstatymą, patys nesulaukė jokių pasekmių. Nepilnametis, kuris įsigijo alkoholinius gėrimus, taip pat turėjo sulaukti pasekmių, jam turėjo būti surašytas protokolas už įsigijimą ir pritaikytos poveikio priemonės, tačiau to nebuvo.“

Moteris pabrėžia, kad tokios provokacijos yra draudžiamos pagal Europos žmogaus teisių teismą, be to, toks eksperimentas padarė didelę žalą pačiam nepilnamečiui asmeniui, o šiandien keli provokaciją rengę koalicijos nariai yra įsidarbinę „šiltose“ vietose – yra kai kurių Seimo „valstiečių“ patarėjai.

E. Latauskienė taip pat pabrėžia, kad dauguma šios koalicijos narių sudaro piliečių iniciatyvos „Už blaivią Lietuvą“ branduolį, pateikusio dauguma alkoholio ribojimo siūlymų, vienas kurių – draudimas prekiauti nestacionariose lauko kavinėse.

„Dar 2016 m. aš verslą įspėjau, kad šis piliečių iniciatyvinis projektas tikrai gali imtis priemonių savo tikslams pasiekti, todėl jis turi išlikti budrus“, – pripažįsta ji.

Išskiria kitas kovos priemones

E. Latauskienė įsitikinusi: nei prekybos laiko ankstinimas, nei prieinamumo mažinimas pasiekti pagrindinį tikslą – mažinti alkoholio vartojimą – nepadės. Tam reikalingos kitos priemonės.

„2012 m. buvo nustatytas draudimas prekiauti kioskuose, bet ar šiandien, 2017 m. tas poveikis yra? Nors nebeturime šitiek taškų, sutikite, kad kioskai buvo itin paplitusi prekybos vieta, o poveikio – jokio. Vėliau įsigalioja draudimas degalinėse prekiauti, taigi statistiškai prieinamumo prasme vietų sumažėjo, bet nėra poveikio“, – sako ji.

Šiuo argumentu ji grindžia ir siūlymą neleisti prekiauti alkoholiu nestacionariose prekybos vietose – t. y. daugumoje lauko kavinių.

Paklausta, tai kaip tada turi būti kovojama su dideliu alkoholio vartojimu, E. Latauskienė teigia, kad visų pirma turėtų būti identifikuotos alkoholio vartojimo priežastys.

„Jeigu mūsų jaunimas iš neturėjimo ką veikti, iš neužimtumo, iš noro kitaip save realizuoti ar būti lyderiai kompanijoje pradeda vartoti, reikia juos kažkaip užimti. Turi būti dienos centrų ar popamokinės veiklos vystymas, sudarytos galimybės į būrelius leisti veikus tėvams, kurie dėl finansinių galimybių net negali apie tai pamąstyti.

Valstybės 15 eurų skyrimas vaikų būreliams jau yra pasiteisinęs, padidėjo ir labai daug subjektų teikiančių tas paslaugas, ir vaikų, įsitraukusiųjų į tam tikrą užimtumą padaugėjo.

Kitas dalykas – reikia mąstyti apie regionų atgaivinimą, nes ten geriama labai daug, nes nėra darbo santykių, gyvenimo kokybės. Jeigu šito dalyko nesutvarkome – bus kaip buvę.“

Moteris kaip labai svarbų aspektą išskyrė sveikatos paslaugų prieinamumą, kadangi gauti tokias paslaugas šiai dienai vis dar yra sudėtinga.

„Jūs pabandykite šiandien savo artimąjį atvežti į priklausomybės ligų centrą. Jeigu šiandien jam taip blogai, kai reikia vos ne tramdomuosius marškinius vilkti, gal jis ir bus priimta, bet jeigu jis tik šiaip pagalvos, kad gera diena pradėti gydytis, – turbūt sulauksite labai įdomaus atsakymo – jus užregistruos, o lauksite iki n-tosios dienos.

Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo klausimas yra pats aštriausias, nes jeigu tautoje yra tiek vartojančių, jūs įsivaizduokite, kiek yra ligonių, ypač neoficialių – latentiškų, bijančių gydytis ar nenorinčių. Bet čia nieks nieko nesprendžia, girdžiu, kad tik priemonės rengiamos rengiamos – ir tiek“, - sako ji.

Lietuviai alkoholį vartoja ir be jokios priežasties

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian nesutiko, kad kova prieš alkoholį tėra imituojama, o į priežastis, kodėl lietuviai vartoja tiek daug alkoholio, nėra gilinamasi.

„Galėčiau tik pasakyti, kad E. Latauskienės teiginiuose yra tik viena medalio pusė. Taip, iš tikrųjų alkoholiniai gėrimai vartojami ir dėl tų vadinamų socialinių priežasčių. Pagal paskutinį tyrimą, atliktą beveik visose Europos valstybėse, Lietuva pasižymėjo tuo, kad mes alkoholį geriame dėl įvairių priežasčių: ir todėl kad mums liūdna, ir kad linksma, ir kad norime pagerinti vakarėlių kokybę, ir kad norime pritapti prie kompanijos. Mes geriame net dėl to, kad prisigertume – be jokios priežasties.

Bet čia yra viena medalio pusė. Kita pusė – didžiulis alkoholinių gėrimų prieinamumas. Ir tas prieinamumas yra tiek fizinis, tiek ekonominis. Fizinis, turiu omenyje, kad yra labai daug prekybos vietų: parduotuvių, kavinių, barų, restoranų, kur galima jų įsigyti, o ekonominis, kad pas mus įsigyti gėrimų labai lengva, jis lengvai įperkamas.

Statistikos departamentas kiekvienais metais skaičiuoja alkoholinių gėrimų įperkamumą, kiek jų galima nusipirkti už vidutinį darbo užmokestį. Rodikliai tik auga, t. y. vis didesnis alkoholinių gėrimų kiekis įperkamas už mūsų vidutinį darbo užmokestį. Čia ne tik socialinės problemos, fizinis – ekonominis prieinamumas, bet ir tie rinkodaros veiksmai įtaką turi. Turiu omenyje reklamą, iki praėjusių metų buvusios įvairios akcijos, žaidimai“, – komentavo ji.

G. Belian tvirtai įsitikinusi, kad prieinamumo ribojimas daro tiesioginę įtaką alkoholio vartojimui. Be to, jos teigimu, nemažai priemonių nukreipta ir į alkoholio paklausos mažinimą. Pavyzdžiui, įsteigtas visuomenės sveikatos stiprinimo fondas, kuriuo finansuojamos įvairios veiklos, akcijos.

Reikalingos kompleksinės priemonės

Atkreipus dėmesį, kad prieš kelerius metus uždraudus prekybą alkoholiu degalinėse, dar seniau – kioskuose, alkoholio vartojimo mastai nesumažėjo, G. Belian su tuo sutiko, tačiau pabrėžė, kad rezultatas ryškėtų, jei būtų taikomos kompleksinės priemonės.

„Sutikčiau, kad alkoholio vartojimas jau nuo 2011 metų pagal oficialią statistiką turi nemažėjimo tendenciją. Bet galime pripažinti, kad priemonės buvo tikslingos. Viena jų buvo uždrausti prekiauti degalinėse, ir matome, kad išskirtinai viena priemonė negalėtų padaryti tokios įtakos vartojimui, kad jis drastiškai sumažėtų.

Reikia imtis kompleksinių priemonių. Visos tos priemonės yra rekomenduojamos Pasaulio sveikatos organizacijos, o Lietuva su savo alkoholio kontrolės įstatymo projektu iš tikrųjų sulaukė didžiulio palaikymo tiek iš tarptautinių nevyriausybinių organizacijų, tiek tos pačios PSO gavome padrąsinimą to imtis.

Atsakydama į kritiką, kad jaunuoliai randa būdų, kaip nusipirkti alkoholio, todėl amžiaus ilginimas nebūtų tikslingas, G. Belian atkreipė dėmesį į naują įstatymo nuostatą.

„Pardavėjai privalės prašyti asmens tapatybę liudijančių dokumentų iš asmenų, kurie atrodo jaunesni nei 25 metai – tai būtų 5 metų lyg buferinė zona. Tokia praktika yra ir kitose Europos valstybėse, pavyzdžiui, Vokietijoje taikoma panaši priemonė. Manau, kad Lietuva taip pat susidorotų su šiuo iššūkiu“, – vylėsi ji.

Paminėjus, kad alkoholį paaugliams dažnai nuperka asocialūs asmenys, G. Belian atkreipė dėmesį, kad jei toks asmuo yra gana jaunas ir atrodo jaunesnis nei 25 metų, alkoholio nusipirkti ir perduoti jaunuoliams tikriausia nepavyks, nes tokie žmonės, anot jos, dažnai su savimi neturi asmens dokumento.

„Kitas dalykas, už tokius veiksmus yra numatyta administracinė atsakomybė tiek perkančiam, tiek paprašiusiajam. Tai kam tam jaunuoliui gadintis ateities biografiją, manau, kad jaunimas pas mus mąsto, viską vertina ir pasvers. Ir, be abejo, turi būti suaktyvintas kontroliuojančių ir priežiūrą vykdančių institucijų darbas“, – teigė ji.

Nors E. Latauskienė sakė, kad verslas gali sulaukti tam tikrų provokacijų, G. Belian taip nemano.

„Provokacija provokacijai nėra lygi. Aš abejoju, kad kontroliuojančios institucijos imtųsi kažkokių tokių panašių provokacinių veiksmų. Pačiai pilietinei visuomenei tai neuždrausi, ko gero.

Beje, svarstant šiuos projektus, iš tikrųjų pasigirsdavo pasiūlymų, kad Lietuvoje, kad ir kaip kitose Europos valstybėse, pabandyti įteisinti jas, kad nevadintume, kaip jūs sakote, provokacijomis. Per visą istoriją tas atvejis su degalinėmis buvo tik gal vienas. Tai tikrai nemanau, kad tai yra tikslinga, o valstybinės priežiūros institucijos tikrai tokių provokacijų nedarys, nes teismai pasisako, kad valstybinės institucijos tokių provokacijų neturėtų daryti “, – sakė ji.