Apie tai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys kalbėjo ketvirtadienį Vilniuje vykstančioje penktojoje tarptautinėje finansinių technologijų (angl. „FinTech“) konferencijoje

Kalbėdamas apie pasitikėjimą pensijų sistemomis, pensijų ekspertu pristatomas Peteris Kraneveldas sakė, kad jo trūksta ne tik Lietuvoje, bet daugelyje valstybių.

„Jei norite gerai funkcionuojančios pensijų sistemos Lietuvoje, reikia, kad ją valdytų užsieniečiai, kurie turėtų didelės ekonomikos užnugarį, o Lietuvą laikytų perspektyvia rinka“, – sakė jis.

Dvi problemos

Diskusijoje apie investicinių ir pensijų fondų įtaką realiai ekonomikai kalbėta apie sunkumus, su kuriais šiuo metu susiduria pensijų sistemos skirtingose valstybėse ir privačiuose pensijų fonduose esančio kapitalo panaudojimą.

Pranešimą skaitęs Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atstovas Ole Beieris teigė, kad pasitikėjimas pensijų sistema Lietuvoje yra labai mažas.

„Pensijų sistemos visame pasaulyje vis dažniau turi ir privatų elementą“, – jis.

Jis pabrėžė, kad EBPO nekalba, jog privačios pensijos turėtų pakeisti valstybines. O. Beierio teigimu, jos turėtų viena kitą papildyti.

„Pastaraisiais metais EBPO šalyse vykdytos pensijų sistemų reformos, kuriomis siekiama atsižvelgti į ankstyvą pensinį amžių, ilgėjančią gyvenimo trukmę, senstančią visuomenę. Tačiau pensijų adekvatumas ir jų sistemos tvarumas turi eiti ranka rankon“, – kalbėjo pranešėjas.

O. Beieris pastebėjo, jog skirtingos EBPO šalys vis daugiau dėmesio skiria privačioms pensijoms.

„Didžiausia problema yra tai, kad į pensiją išėję darbuotojai gaus gerokai mažesnes pensijas, lyginant su jų anksčiau gautais atlyginimais. Remdamiesi teoriniais modeliais matome, kad maždaug pusės EBPO šalių gyventojai, išėję į pensiją, gautų apie 50 proc. mažesnes pajamas“, – sakė jis.

O. Beieris pasakojo, kad privačiose pensijose pastaraisiais dešimtmečiais vyrauja tai, kad gyventojai moka apibrėžtas įmokas, bet gauna neapibrėžtas išmokas.

„Tačiau galimas ir kitoks – apibrėžtų išmokų – modelis. Kai šiuo metu visa rizika tenka įmokas į pensijų fondą mokančiam individui“, – sakė EBPO atstovas.

O. Beierio manymu, rizika turėtų būti labiau paskirstyta.

„Yra trys būdai, kaip tai galima padaryti. Pirma, įpareigoti gyventojus investuoti visą gyvenimą (EBPO rekomendacija). Antra, garantuoti tam tikrą grąžą per investavimo periodą (pavyzdžiai – Belgija, Čilė). Trečia, kaip draudimą siūlyti atidėtą anuitetą (pavyzdžiui, Danija)“, – pasakojo jis.

O. Beieris taip pat pasisakė apie Lietuvoje šiuo metu svarstomą pensijų sistemos pertvarką, kurioje kalbama apie būtinybę investuoti visą gyvenimą.

„EBPO tai sveikina, tačiau pastebime ir kelias galimas problemas. Pirmiausia, lietuvių pasitikėjimas pensijų sistema yra labai mažas. Be to, tiek valstybinę, tiek privačią pensijų sistemos dalis reikia reguliuoti vienodai. Privati pensija negali būti tiesiog priedu, kurį galima išsimokėti kada tik panorėjus“, – sakė EBPO atstovas.

Idėja – investuoti į NT

„Tikiuosi kad mano komentarai niekaip nepaveiks su Lietuvos stojimu į EBPO susijusių procedūrų, tačiau turiu pasakyti, kad gana kritiškai vertinu tiek pirmąją („Sodros“), tiek antrąją pensijų sistemos pakopas Lietuvoje. Jose yra nemažai taisytinų dalykų“, – sakė S. Jakeliūnas.

Kalbėdamas apie pensijų sistemos padėtį Lietuvoje jis teigė, kad pagrindiniai iššūkiai yra demografinė situacija ir jos valstybinės sistemos tvarumas.

Lietuvos bankas prieš kelias dienas pristatė savo pasiūlymus dėl pensijų sistemos pertvarkos“, – sakė Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius.

DELFI jau rašė, kad demografinė padėtis Lietuvoje blogėja, visuomenė sensta, todėl tai pensijų sistemai kelia vis didesnį spaudimą.

„Lietuvoje šiuo metu negalima investuoti į nekilnojamąjį turtą. Mano manymu, tai nėra teisinga pensijų fondai tikrai galėtų tai daryti, – sakė T. Garbaravičius. – Galbūt jie galėtų teikti ir paskolas gyventojams, norintiems įsigyti NT.“

Savo ruožtu O. Beieris įspėjo, kad tai gali sukelti problemų.

„Ne dėl to, kad pensijų fondų valdytojai nemokėtų pamatuoti rizikos. Tiesiog tai yra tam tikra rizika ir tiek“, – sakė jis.

Kapitalo panaudojimas

„Pensijų fondai gali tapti finansavimo šaltiniais akcijų biržose nedalyvaujančioms įmonėms. Pavyzdžių matėme Italijoje, kitose Europos šalyse“, – sakė P. Kraneveldas.

Kitokį sprendimą pensijų fonduose esančiam kapitalui panaudoti pateikė Airijos pensijų fondų asociacijos vadovas Jerry Moriarty.

„Viena iš sričių, kuriose šalys gali pasistengti labiau yra pensijų fondų pritraukimas iš kitų šalių. Airija šiuo atžvilgiu buvo gana sėkminga“, – sakė jis.

J. Moriarty teigimu, reguliuotojai, tokie kaip Lietuvos bankas, turėtų stengtis tam, kad sujungtų kapitalo turinčius pensijų fondus ir įmones, kurioms jo reikia.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (112)