JAV banko „Morgan Stanley“ taikliai „Macronomika“ pavadintoje programoje numatomos priemonės skatinti ūkio augimą ir didinti Prancūzijos eksporto konkurencingumą. Pateikiame kelis pagrindinius šios programos punktus, kurie, kaip manoma, gali padidinti įtampą šalyje.
Nuostatos dėl 35 valandų darbo savaitės sušvelninimas
Šiuo metu Prancūzijoje oficialiai nustatyta 35 valandų darbo savaitė, nors realiai dažnai dirbama ilgiau. E. Macronas nori išsaugoti 35 valandų savaitę, tačiau suteikti verslui ir profsąjungoms daugiau galimybių susitarti dėl specifinių atvejų.
Taip pat siekdamas spręsti nedarbo, kuris siekia beveik 10 proc., problemą, E. Macronas siūlo rengti daugiau mokymo programų. Jis ragina apmokyti vieną milijoną jaunuolių it vieną milijoną žemos darbo ieškančių žmonių su žema kvalifikacija.
Mokesčių mažinimas verslui
E. Macronas siūlo pelno mokesčio tarifą mažinti nuo dabar esamų 33,3 proc. iki Europos vidurkio – 25 proc. Be to, Prancūzijos socialinės apsaugos sistema daugiausia yra finansuojame iš darbuotojų sumokamų mokesčių, kuriuos E. Macronas nori sumažinti gaunantiems mažiausias pajamas.
Valstybės aparato mažinimas
E. Macronas ketina atleisti 120 tūkst. viešojo sektoriaus darbuotojų bei per penkerius metus mažinti valstybės išlaidas 60 mlrd. eurų. Valstybės išlaidos sudaro daugiau nei pusę šalies BVP. 2015 metais ši dalis sudarė 57 proc. Palyginimui, JAV ši dalis siekia 37,7 proc., Didžiojoje Britanijoje – 42,8 proc., o Vokietijoje – 44 proc.
E. Macronas siekia per penkerius metus valstybės išlaidų dalį sumažinti trimis procentiniais punktais nuo pernykščių 55 proc.
Valstybės investicijų bumas
E. Macrono komandos parengta 50 mlrd. eurų investicijų programa paliestų žaliosios energijos, švietimo, transporto, žemės ūkio ir kitas sritis. E. Macronas nori pasinaudoti istoriškai žemomis palūkanų normomis Europoje ir skolintis investicijų programos įgyvendinimui. Atsižvelgiant į tai, kad palūkanų normos yra mažesnės už Prancūzijos ekonomikos augimo tempą, programoje nurodoma, kad tai leis išvengti skolų spąstų.
Tačiau ekspertai pažymi, kad Prancūzijos valstybės skola yra itin didelė, o garantijos, kad palūkanų normos ilgai liks mažos, nėra. Todėl yra daug neapibrėžtumo, susijusio su šiuo pasiūlymu.
E. Macronas siekia Prancūzijos valstybės skolą iki 2022 metų sumažinti nuo pernai buvusių 96 proc. BVP iki 93,2 proc. Biudžeto deficitą jis žada sumažinti iki 1 proc. BVP, palyginti su 3,4 proc. 2016 metais.