Pačiame sostinės centre šalia Bernardinų sodo daugelį metų praeivių akis bado apleisti statiniai. Nuo XVII a. minimi pastatai bendrai vadinami „Kirdiejų rūmais“.
Nuosavybės teise jie didžia dalimi priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Nuo 2004 m. iki 2015 m. šį nekilnojamąjį turtą ji nuomojo bendrovei „Magreira“, kuriai priklausė 41,35 kv. m galerija.
2015 m. bankrutuojančią įmonę įsigijo nauji savininkai, ji buvo pervadinta į UAB „Kirdiejų rūmai“. Planuota, kad po kapitalinio remonto pastatai bus pritaikyti visuomenės reikmėms, juose bus galima rengti koncertus ir kitokius renginius.
Iki šiol vien projekto parengimo darbams bendrovė išleido per 300 tūkst. Eur, o iš viso planuojama investuoti per 3,1 mln. Eur, tačiau darbai nejuda.
Bendrovės „Kirdiejų rūmai“ vadovas Vytautas Freimantas teigia, kad dėl to kalta Vilniaus miesto savivaldybė, neduodanti sutikimo atlikti darbus. Taigi, kreiptasi į teismą.
„Prašome teismo įpareigoti savivaldybę išduoti leidimą, sutikimą vykdyti rekonstrukciją arba kapitalinį remontą. Savivaldybė net neargumentuoja, kodėl jo neduoda. Net ir teismui jie nesugeba paaiškinti, kodėl neduoda sutikimo, nėra atsakymo“, – tikino verslininkas.
Jis tikino, kad 2013 m. įsigijus įmonę, kuri tuo dalyvavo keliose bylose, visos jos buvo baigtos.
„Su visais atsiskaitėme, visas puses patenkinome, pasiekėme taikos susitarimus ir turėjome iki 2015 m. vidurio – pabaigos gauti statybas leidžiantį dokumentą. Ir mes absoliučiai viską padarėme, išskyrus tai, kad vienas mūsų bendrasavininkis, t. y. savivaldybė, neduoda to sutikimo.
Ir Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija, ir Kultūros paveldo departamentas, ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija viską davė, visi sutinka, palaiko. O savivaldybė – iki absurdo atėjo“, – aiškino V. Freimantas.
Jo teigimu, bendrovė sutiko su savivaldybės pasiūlytais sutarties pakeitimais, įsipareigojo viską atlikti, nors rekonstruotas pastatas ir toliau liks savivaldybės nuosavybė.
„Bet kai pasakė, kad po trijų metų ir nuomą perskaičiuosime, nes patalpos tai bus sutvarkytos, tai jau tada viskas. Investuok, sutvarkyk ir dar paskui rinkos kainą mokėk. Sakom, bet palaukit, tai rinkos kaina ir yra, griuvėsių rinkos kainą ir mokame, investuoti įsipareigojame, tai ir turime griuvėsius nuomotis, o ne sutvarkytą pastatą“, – komentavo pašnekovas.
Jo įsitikinimu, savivaldybės valdžios pasikeitimai ir istorijos ilgis lėmė, kad pastatai iki šiol nėra remontuojami:
„Niekas ten normaliai neįsigilinęs, ir turbūt savivaldybė prisimena savo teises, bet pamiršta pareigas. Tai turbūt teismuose šitą liniją nuosekliai nupiešime ir tada visi pradės suvokti, kas kokias teises ir pareigas turi ir gal net tada pavyks ir taikos susitarimą pasiekti bet jau su teismo pagalba.
Esmė ta, kad apie naują sutartį, kurią jie bando įpiršti, deramės pusantrų metų, bet niekas nepajuda. Bet geranoriškumo ir nematome, o dabartinei kadencijai liko pusantrų metų. Po jų, matyt, istorija vėl kartosis, nes nuoseklumo savivaldybės veiksmuose tikrai nėra.“
Vilniaus miesto savivaldybės Turto departamento direktorius Vygintas Jakas aiškino, kad šalia Bernardinų sodo vartų įsikūrę Kirdiejų rūmų nuomininkai UAB „Kirdėjų rūmai“ savivaldybei už pastatų nuomą pagal sutartyje numatytus įsipareigojimus kas mėnesį turi mokėti 4645 Eur:
„Nors sutartis pasirašyta daugiau kaip prieš dešimt metų – dar 2004 metais, tačiau ten jokia veikla nevyksta, vieša erdvė pačiame miesto centre apleista ir neišnaudojama. Pastatas buvo išnuomotas komercinei ir visuomeninei-kultūrinei veiklai, su sąlyga, kad atlikęs pastatų remontą, nuomininkas uždarame vidiniame kiemelyje rengs įvairius miestiečiams patrauklius renginius t.y. klasikinės muzikos koncertus, poezijos vakarus bei kitus šventinius, kultūrinius renginius.“
Direktoriaus teigimu, derybos su bendrove „Kirdėjų rūmai“ įstrigo dėl įsiskolinimo už patalpų nuomą ir dėl jos ketinimų statyti pažeidžiant miesto interesus.
Bendrovės skola (su delspinigiais)savivaldybei sudaro apie 430 tūkst. Eur. Taigi nuomos sutarties sąlygos nėra svarstomos kol nebus išspręstas skolas klausimas.
„Užuot sumokėjusi skolą, bendrovė kreipėsi į teismą dėl leidimo statyti, nesuderinus su savivaldybe projekto koncepcijos“, – komentavo V. Jakas.
Anot jo, įmonei buvo išsiųstas raginimas sumokėti įsiskolinimą bei įspėjimas, jog 1 mėnesio laikotarpį skolos neapmokėjus, nuomos sutartis bus vienašališkai nutraukta dėl esminio sutarties pažeidimo.
„Kirdiejų rūmai“ esą kreipėsi į teismus su ieškiniais tiek dėl leidimo statyti be savivaldybės sutikimo, tiek dėl savivaldybės reikalavimo sumokėti nuomos mokestį pripažinimo negaliojančiu, pateikė prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti nutraukti nuomos sutartį, o šiuos prašymus teismas patenkino nepranešęs savivaldybei.
„Susidarė situacija, kai UAB „Kirdiejų rūmai“ ne tik yra ne vienerius metus skolinga už patalpų nuomą ir šios skolos neapmoka, tačiau ir sutartinių įsipareigojimų dėl pastato pritaikymo visuomenei nevykdo.
Savivaldybė dėl teismo nustatyto draudimo negali nuomos sutarties su šia įmone nutraukti. Bendrovė, neatsižvelgdama į miestiečių interesus, nevykdo savo įsipareigojimų, o sostinė iki šiol negali pasinaudoti galimybe centrinėje miesto dalyje turėti gerą viešą erdvę“, – aiškino direktorius.
