Ši ir kitos priemonės ketvirtadienį pristatytos žiniasklaidai.
Siūloma nustatyti, kad pačios įmonės sukurto intelektinio turto, vykdant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklą (MTEP), komercializavimo uždirbtas pelnas būtų apmokestintas taikant 5 proc. mokesčio tarifą, kai šiuo metu tokiam pelnui taikomas standartinis 15 proc. pelno mokesčio tarifas. Planuojama, kad lengvata įsigalios nuo kitų metų.
„Tai yra pats patraukliausias paketas Europoje. <...> Tokio pobūdžio lengvatų turi tik keletas pasaulio valstybių“, – tikino finansų ministras.
Taip pat siūloma leisti įmonėms, vykdančioms investicinius projektus ir investuojančioms į technologinį atsinaujinimą, apmokestinamąjį pelną patirtoms išlaidoms sumažinti iki 100 proc. Planuojama, kad ši lengvata įsigalios irgi kitąmet.
Iki 2020 m. iš ES biudžetui planuojama skirti 1 mlrd. Eur.
Premjeras S. Skvernelis tikino, kad ES lėšos bus skiriamos ir po 2020 m., tai bus galima nes Lietuva dėl to bus suskaidyta į dvi dalis Vilniaus apskritį ir likusią teritoriją.
„Būdami ES turime efektyviai naudotis investicijoms. Iki 2020 m. Lietuva gali investuoti 1 mlrd. Eur į tyrimus, inovacijas ir jų komercializavimą“, – sakė V. Šapoka.
Ministro įsitikinimu, Lietuva šioje srityje gali pralenkti Latviją ir Estiją.
„Jeigu estai svajojo tapti „E-stonia“, tai mes galime tapti ne tik geografiniu, bet ir technologijų centru“, – aiškino ministras.
„Sveikinu Vyriausybę priėmus šiuos sprendimus. Džiaugiuosi ir kaip mokslininkas, ir kaip pilietis“, – kalbėjo Vilniaus universiteto mokslininkas, biochemikas Daumantas Matulis ir vylėsi, kad tokie veiksmai sumažins emigraciją.
Atsakydamas į žurnalistų klausimus, finansų ministras tikino, kad lengvatos investicijoms į technologijas padės padidinti įmonių produktyvumą.
„Jei vienas iš vadovų nusiperka „Hamerį“, kažin ar tai susiję su įmonės produktyvumu. Tokios lengvatos nepasiteisina. Estijoje nepasiteisino, bet latviai nori pabandyti“, – kalbėjo V. Šapoka.
Paklaustas apie konkrečius tikslus, kurių siekiama tokiomis priemonėmis, jis paminėjo tik tai, kad kasmet turime pritraukti ne mažiau kaip 1 mlrd. Eur investicijų.
Premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad tikslas yra didinti gamybą, tačiau, kiek ji padidėtų dėl numatytų priemonių konkrečiai neatsakė.
„Tikiu, kad šie sprendimai kartu su kitomis priemonėmis gali prisidėti prie emigracijos mažinimo, pritraukti naujų talentų bei sudaryti geresnes sąlygas kurtis ir plėstis verslams, gamybai, darbo vietų kūrimui.
Galvojame ne tik apie bėdas, kurias turime spręsti šiandien (pajamų nelygybės mažinimą, emigraciją), bet ir apie problemas, su kuriomis susidursime ateityje. Todėl išanalizavę tarptautinę patirtį, taręsi su mūsų šalies mokslininkais ir verslo atstovais, siūlome naują priemonių paketą“, – komentavo ministras pirmininkas.
