Pensijų kaupimo pertvarkos kryptys:
1) Norima sustabdyti „Sodros” įmokų pervedimus į II pakopą ir leisti dalyviams sugrįžti į „Sodrą“ su sukauptomis lėšomis, anuliuojant jiems „Sodros“ pensijos mažinimą;
2) Svarstoma leisti II pakopos dalyviams savo lėšomis mokėti neriboto dydžio įmokas;
3) Siūloma peržiūrėti valstybės biudžeto subsidiją II pakopos dalyviams, suderinti ją su pajamų ir pelno mokesčio lengvatomis. Kitaip tariant, gali būti siekiama sumažinti paskatas kaupti pensijai II pakopoje tuos žmones, kurie uždirba labai mažai, ir tuos, kurie uždirba labai daug – pastarieji ir taip gali kaupti savarankiškai be valstybės paramos;
Tokį pertvarkos modelį Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariams balandžio mėnesį pristatė socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas, ekonomistas Romas Lazutka.
Privatiems fondams - po 170 mln. eurų kasmet
Valstiečiams pristatytoje medžiagoje R. Lazutka nurodo, kad Lietuvoje apie 1,3 mln. dirbančių žmonių moka maždaug po 20 proc. savo pajamų, kad gautų senatvės pensiją iš „Sodros“. Senatvės pensijas iš valstybės gauna apie 600 tūkst. žmonių, bet vidutinė pensija Lietuvoje praėjusiais metais siekė vos 255 eurų.
Kitaip tariant, vidutinė senatvės pensijas nesiekė skurdo ribos, kuri yra 259 eurai. Pensiją, žemesnę už skurdo ribą, Lietuvoje gauna apytiksliai pusė pensininkų.
2017 m. senatvės pensijų finansavimui „Sodros“ biudžete numatyta 2 mlrd. eurų. Iš jų 170 mln. eurų yra 2 proc., kuriuos „Sodra“ perveda į privačius pensijų fondus už žmones, dalyvaujančius II pensijų kaupimo pakopoje.
Būtent į šiuos pinigus ir šnairuoja valdantieji, nes toks II pakopos kaupimo finansavimas iš „Sodros“ neleidžia rimtai galvoti apie dabartinių senatvės pensininkų pensijų didinimą. Remiantis socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjo duomenimis, šiuos 170 mln. eurų kasmet skiriant senatvės pensijų finansavimui senatvės pensijos nuo 275 eurų 2017 m. padidėtų iki 388 eurų 2021 m.
Jeigu senatvės pensijos dar būtų indeksuojamos pagal prognozuojamą atlyginimų augimą 6 proc., iki 2021 m. vidutinė pensija esą galėtų siekti 480 eurų
Kritikuoja II pensijų kaupimo pakopą: tai klaida
II pensijų kaupimo pakopa buvo sukurta 2004 m. valdant socialdemokratams, kai socialinės apsaugos ir darbo ministre Algirdo Brazausko vyriausybėje dirbo Vilija Blinkevičiūtė. Planuota, kad pervedimai iš „Sodros“ kasmet tik augs, gyventojai buvo agituojami pasirašyti pensijų kaupimo sutartis.
Iš tiesų kurį laiką pervedimai augo nuo 2,5 proc. iki 5,5 proc., tačiau atslinkus ekonominei ir finansinei krizei pervedimai buvo sumažinti ir net jai praslinkus pervedimai šiuo metu siekia 2 proc.
R. Lazutka sako, kad šia reforma buvo tikimasi sumažinti finansinę naštą „Sodrai“, nes visuomenė vis senėja. Tačiau, kaip pristatyme rašo ministro patarėjas, „Sodros“ naštos mažinimas reiškia tik tiek, kad ateityje mažės II pakopoje dalyvaujančių žmonių išmokos iš „Sodros“.
Tą sumažinimą, pagal sumanymą, turėjo kompensuoti privačios pensijos iš II pakopos, bet kompensuos ne visiems.
Pasak ministro patarėjo, 5,5 proc. pervedimai iš „Sodros“ į privačius pensijų fondus pasirodė nepakeliama našta, todėl nė viena vyriausybė ir nesiryžo sugrįžti iki tokio dydžio.
Tačiau jis teigia, kad net ir 2 proc. pervedimai dabar reikšmingai apriboja dabartinių pensijų finansavimą, bet ir yra pagrindas sumažinti „Sodros“ pensijas II pakopos dalyviams ateityje.
Lietuvoje iš viso yra iki 1,3 mln. apdraustųjų, kurie išsiskirsto taip:
- Apie 500 tūkst. moka Sodrai, bet nedalyvauja II pakopoje.
- Apie 400 tūkst. turi sutartis dėl dalyvavimo II pakopoje, bet nemoka (nedirba arba emigravę);
- Apie 400 tūkst. pasikliauja vien tik 2 proc., pervedamais iš Sodros į II pakopos fondus.
- Apie 400 tūkst. moka pagal formulę 2+2+2, pervedama iš Sodros, prisideda asmuo ir valstybė.
Neapsimoka kaupti, jei uždirba vidutinę algą ar mažiau
R. Lazutka savo pristatyme teigia, kad eina tryliktieji reformos metai, bet prie tikslo keisti dalį sodrinės pensijos privačia artėjama pernelyg lėtai.
Remiantis ministro patarėjo duomenimis, iki 2016 m. vidurio senatvės pensijos sulaukė apie 35 tūkst. II pensijų kaupimo pakopos dalyvių, tačiau iš jų privačią pensiją (anuitetą) gauna vos 300. Kitiems nebuvo prasminga mokėti sukauptą sumą periodiškai, todėl buvo išmokėta vienkartinė išmoka.
Vidutiniškai šie 35 tūkst. žmonių sukaupė vos po 1000 eurų, bet jiems senatvės pensijos iš „Sodros" mažės keliais procentais dėl dalyvavimo II pensijų kaupimo pakopoje.
Taigi „Sodros" pensija sumažinta, o privačios pensijos šie žmonės iš esmės nesukaupė.
Pasak R. Lazutkos skaičiavimų, sukaupti privačios pensijos nepavyks ir daugeliui dirbančiųjų, kurie nėra sulaukę senatvės pensijos amžiaus.
Taip nutiks dėl to, kad net 60 proc. žmonių, kaupiančių pensiją privačiai, uždirba mažiau nei vidutinė Lietuvos alga.
„Yra manančių, kad vienkartinė suma irgi gerai, ji net paveldima, jei II pakopos dalyvis miršta. Tačiau ar tai pensijų sistemos tikslas – užtikrinti vienkartinę išmoką sulaukus senatvės ar mirus? Juo labiau, kad ta išmoka, net ir labai stropiai saugoma juodžiausiai pensininko dienai, bus nuvertinama infliacijos bei atsiliks nuo bendro gyvenimo lygio augimo", - sako patarėjas.
Jis teigia, kad faktas, jog didelė dalis II pakopos pensijų sistemos dalyvių negali sukaupti reikšmingų sumų ir įsigyti anuiteto, reiškia tik didesnę finansinę naštą valstybei: nors jų „Sodros" pensijos šiek tiek sumažės, bet padidės valstybės išlaidos kompensuojant išlaidas būsto šildymui, vaistams, socialinei globai.
Pasak R. Lazutkos, II pakopos pensijos užtikrins vos 4-12 proc. algos dalies pensijas, priklausomai nuo to, kaip kaupiama: ar tik 2 proc. iš „Sodros", ar pagal formulę 2+2+2. Tuo metu „Sodros" pensijos, jo duomenimis, sudarys apie 40 proc. buvusios algos, todėl esą didesnį dėmesį reiktų kreipti būtent į šį modelį.
Ministro patarėjas daro išvadą, kad privatus kaupimas turi būti paliekamas tiems žmonėms, kurie turi iš ko kaupti.
Pavyzdžiui, Lietuvoje penktadalio žmonių pajamos vienam namų ūkio gyventojui viršija 800 eurų – šiems žmonėms kaupti privačiai yra prasminga. Kaupimui jie gali skirti lėšų neapribodami dabarties vartojimo, o jų „Sodros" pensija vis tiek sieks 300-500 eurų.
Bet mažai uždirbančių asmenų privatus kaupimas laikomas neefektyviu, nes jeigu jie atitraukia lėšas nuo dabarties vartojimo, tokius asmenis tenka remti valstybės sąskaita, o privačių pensijų fondų administravimo kaštai didesni nei „Sodros". R. Lazutka mano, kad II pakopai neturėtų ryžtis žmonės, uždirbantys mažiau nei vidutinę algą.
„Mažai uždirbančių dalyvavimą II pakopoje reikia laikyti klaida, padaryta 2004 m.", - sako R. Lazuka.
Nesiūlo II pakopos naikinti visiškai
Nors R. Lazutka abejoja, ar Lietuvoje yra apskritai tinkamos sąlygos individualiu kaupimu pagrįstai pensijų sistemai, tačiau naikinti II pakopos nesiūloma.
Jis pripažįsta, kad privalomas sukauptų lėšų grąžinimas į „Sodrą" neįmanomas, nes tai privati nuosavybė.
Taip pat daroma prielaida, kad savanoriškas grįžimas į „Sodrą" nebūtų itin populiarus, nes, pavyzdžiui, kai tai buvo leista 2013 m., iš privačių fondų pasitraukė vos 24 tūkst. žmonių.
R. Lazuka mano, kad taip yra dėl „Sodros" diskreditavimo žiniasklaidoje ir II pakopos pensijų fondų pastangų.
Todėl jis pasiūlė keletą pakeitimų: stabdyti pervedimus iš „Sodros" stabdymas ir sudaryti sąlygas grįžti į ją nemažinant ateities pensijos; leisti II pakopos dalyviams mokėti neriboto dydžio įmokas; peržiūrėti valstybės paramą labai mažai ir labai daug uždirbantiems II pakopos dalyviams; skatinti darbdavius finansuoti darbuotojų privačias pensijas.
R. Lazutka mano, kad būtina pertvarkyti ir anuitetų sistemą, galbūt šią funkciją perduodant „Sodrai".
