Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis, balandžio pabaigoje Lietuvoje veikė 176 socialinės įmonės, iš kurių 7 šį statusą įgijo po sausio 1 dienos.
Kovo pabaigoje 45 Seimo nariai pateikė naują Socialinių įmonių įstatymo redakciją, kurioje siekiama nustatyti, kad socialinės įmonės statusas naujiems juridiniams asmenims nebūtų suteikiamas, o subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms socialinei įmonei būtų skiriama ir mokama tik už jau dirbančius, tikslinėms grupėms priklausančius, asmenis.
Tokie pasiūlymai sulaukė aršios socialinių įmonių atstovų reakcijos. Praėjusią savaitę į mitingą prie Seimo susirinkę šių įmonių atstovai teigė, kad dėl minėtų pakeitimų neteks darbo, grasino emigracija.
Didžiausi – valytojai
DELFI žurnalistų atlikta duomenų apie socialines įmone analizė parodė, kad didžioji dalis jų užsiima valymu – maždaug kas penkta tarp savo veiklos sričių turi šias paslaugas.
Valymo paslaugas teikiančios įmonės yra ir didžiausi darbdaviai. „Sodros“ duomenimis, kovą „Socialinė integracija“ turėjo 1019 darbuotojų, „BSS grupė“ – 982.
Trečioje vietoje esanti „Vitaresta projektai“ irgi teikia valymo paslaugas, tačiau turi kur kas mažiau darbuotojų – 232.
Socialinės įmonės taip pat nepasižymi dideliais atlyginimais. DELFI skaičiavimu, sausį vidutinis atlyginimas 127 socialinėse įmonėse siekė 455,2 euro „ant popieriaus“. Daugiausiai mokėjo „Topcolor“ (867,97 euro), mažiausiai „Vizart“ (40,31 euro).
Kompensuoja algas
Viena iš privilegijų, kuriomis naudojasi socialinės įmonės, yra valstybės pagalba. Per 2016 metus visos jos gavo per 23,1 mln. eurų, kurių didžioji dalis teko darbo užmokesčio kompensacijoms (naudojosi 98 įmonės). Daugiausiai pagalbos gavo jau minėtos „Socialinė integracija“ ir „BSS grupė“.
Socialinės įmonės valstybės pinigus gali gauti ne tik darbo užmokesčiui, bet kitiems tikslams jie naudojami vangiai. Pavyzdžiui, pinigų administracinėms išlaidoms gavo tik „Pakvil“. Asistento išlaidoms pinigų prašė 12 įmonių, o aktyviausiai naudojosi „Liregus“.
Parama darbo vietoms steigti pasinaudojo 22 įmonės, daugiausiai naudojosi „Socialiniai sprendimai“. Parama transporto išlaidoms kompensuoti pasinaudojo 11 įmonių, daugiausiai gavo „Bonatus“.
Parama darbo vietoms pritaikyti pasinaudojo tik viena įmonė – „Pakvil“. Aplinkai pritaikyti – dvi („Pakvil“ ir „Regseda“). Darbuotojams mokyti paramą gavo dvi įmonės – „Pakvil“ ir „Pastatų priežiūra“.
DELFI jau rašė, kad socialinės įmonės naudojasi ir keliomis kitomis privilegijomis: yra atleistos nuo 15 proc. tarifą turinčio pelno mokesčio, turi išskirtines sąlygas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, panaudos pagrindais joms gali būti perduodamas valstybės turtas.
Tektų keisti verslo modelį
„BSS grupės“ direktorius Aurelijus Budrys DELFI sakė, kad anksčiau valstybė kvietė verslą prisidėti prie tikslinėms grupėms priklausančių žmonių integracijos.
„Mes, organizuodami savo verslą, priėmėme specifinius sprendimus, orientavomės tik į tikslines grupes, įdarbinome beveik tūkstantį žmonių, kurie pasižymi mažesniu našumu. Mes patiriame daugiau kaštų, skiriame daugiau administracinių pajėgumų“, – sakė jis.
Jei sąlygos pasikeis, A. Budrio teigimu, „BSS grupei“ teks peržiūrėti savo verslo modelį, veiklos strategiją.
„Patvirtinus dabar siūlomą įstatymo projektą, būtume priversti atsisakyti didelės dalies dabar įdarbintų žmonių“, – teigė įmonės vadovas.
Dirba mažesniu etatu
Vilniuje veikiančios „BSS grupės“ administracija įsikūrusi Eigulių gatvėje. Tuo metu visi valymo paslaugas teikiantys darbuotojai dirba jiems paskirtuose pastatuose.
„Pagal ilgalaikes sutartis darbuotojai atitinkamose patalpose teikia paslaugas. Tai yra kasdienis patalpų valymas. Žmogus tiesiog dirba pastate, bet atlyginimą mokame mes, – aiškino A. Budrys. – Savo ruožtu administracija kuruoja ir administruoja valytojus.“
Naujausiais „Sodros“ duomenimis, „BSS grupė“ turi 991 darbuotoją, kurių vidutinis atlyginimas – 293,82 euro „ant popieriaus“.
Įmonės direktorius sakė, kad mažą algą lemia mažesni etatai. „Bendras vidutinis etatas yra 0,62, kuris koreliuoja su atlyginimo dydžiu“, – teigė jis.
A. Budrys DELFI sakė, kad atlyginimų dydį diktuoja verslo logika.
„Mūsų teikiama paslauga reikalauja nekvalifikuotos darbo jėgos. Jos atlyginimai ir svyruoja apie šiek tiek didesnį nei minimalų. Mes konkuruojame toje pačioje rinkoje, su įmonėmis turinčiomis ir neturinčiomis statuso. Mes tikime, kad valymo sektoriuje mūsų atlyginimai yra didesni, turint omenyje tai, kad etatas irgi neatsitiktinis“, – dėstė jis.
Prieš kurį laiką naujo Socialinio verslo įstatymo rengimą inicijavusi Ūkio ministerija išplatino pranešimą, kuriame teigė, kad Lietuvos socialinėse įmonėse išlieka tradicinio verslo modeliui būdingas pelno maksimizavimo siekis.
„Įmonės savininkai savo nuožiūra sprendžia pelno paskirstymo klausimus, pelnas nėra reinvestuojamas į socialinės misijos įgyvendinimą, nėra taikomos inovacijos socialinės misijos ir ekonominės veiklos sinergijai pasiekti. Taip gerokai susiaurinama socialinio verslo samprata ir neišnaudojamas socialinio verslo plėtros potencialas“, – rašoma ministerijos pranešime žiniasklaidai.
Dirba su vidutiniu darbingumu
LDB 2016 metų gruodžio duomenys rodo, kad didžioji dalis „BSS grupės“ darbuotojų yra pakankamai darbingi.
Iš 970 tuomet įmonėje dirbusių darbuotojų, 960 priklausė tikslinėms grupėms. Iš jų 30–40 proc. darbingumą turėjo 229, 45–55 proc. – 269. Dar didelę dalį sudarė ir kitoms tikslinėms grupėms priklausantys asmenys, jų buvo 385.
„Yra dalis su dideliu nedarbingumu, bet nedaug. Tikslinėms grupėms priklauso vyresnio amžiaus darbuotojai, vyresni nei 50 metų. Valytojos labai dažnai būna vyresnio amžiaus“, – komentavo A. Budrys.
Pelno mokestį tik atideda
„BSS grupė“ – pakankamai sėkmingai veikianti įmonė. Finansų ministerijos duomenimis, 2015 metais ji turėjo beveiki 0,5 mln. eurų apskaičiuoto apmokestinamo pelno, tačiau dėl lengvatos nuo beveik 70 tūkst. eurų pelno mokesčio nemokėjo.
„Pelno mokestį turime mokėti, jei jį skirstome. Jei reinvestuojame, paliekame įmonėje, tokiu atveju nereikia mokėti. Tai yra pelno mokesčio atidėjimas“, – apie lengvatą sakė A. Budrys.
Vis dėlto, pagal Finansų ministerijos prognozę 2017 metams, dėl socialinių įmonių apmokestinamajam pelnui taikomo 0 proc. tarifo į biudžetą nebus surinkti apie 2 mln. eurų.
Viešieji pirkimai – nedidelė dalis
„BSS grupė“ taip pat pakankamai aktyviai dalyvauja viešuosiuose pirkimuose. Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, per 2016 metus įmonė sudarė 20 pirkimų sutarčių, bendra jų suma – 3,5 mln. eurų. „BSS grupė“ laimėjo dar 66 mažos vertės konkursus, kurių bendra suma sudarė 1,8 mln. eurų.
A. Budrys komentavo, jog pirkimai sudaro tik nedidelę dalį įmonės pajamų.
„Bendrai imant, šiek tiek daugiau nei pusė yra privatus sektorius, 40 proc. yra viešasis sektorius, tačiau iš jų apie trečdalį yra konkursuose laimėti“, – sakė jis.
Dalyvauja buvęs „Rubicon“
Paklaustas, kodėl tokia didelė dalis socialinių įmonių užsiima valymu, A. Budrys sakė: „Socialinė atskirtis labai stipriai liečia žmonės, kurie neturi kažkokio specifinio išsilavinimo, geresnių gebėjimų realizuoti save darbo rinkoje. Tai paprastas darbas, kurį daugelis žmonių ir tegali atlikti. Valymo paslauga yra paprastų įgūdžių reikalaujanti paslauga“.
Valymo paslaugas teikiančios ir tūkstantį darbuotojų turinčios „Socialinės integracijos“ direktorius Laimis Bilotas irgi buvo nusistatęs prieš naują Socialinių įmonių įstatymą.
„Projektas parengtas taip, kad apskritai paslaugas teikiančios įmonės, kurios privalo teikti jas pas klientą, būtų eliminuojamos. Natūraliai jie nebegalėtų teikti, o kadangi rinka yra rinka, tiesiog turi gauti paslaugas tokias, kokias perka. Ji neatsižvelgs į šio įstatymo pataisymą, visi kontraktai ir pagal juos dirbantys žmonės nebeteks šansų ten veikti“, – prognozavo jis.
Naujausiais „Sodros“ duomenimis, „Socialinė integracija“ įdarbina 1 005 darbuotojus, jiems moka vidutinį 266 eurų atlyginimą „ant popieriaus“.
L. Bilotas komentavo, jog alga tik tokia, nes tarp to tūkstančio žmonių yra ir tokių, kurie dirba vos po valandą per dieną.
„Smūgis būtų neįgaliesiems, nes jie išeitų į atvirą rinką, kovotų su pilnai efektyviais žmonėmis. Aš pats esu įmonės vadovas, bet turiu negalią po patirtos onkologinės ligos ir stuburo operacijos. Tai, kad aš esu su aukštuoju, siekiu dirbti administracinį darbą. Bet šioje terpėje dirbantiems reikia padėti, jie mažai drąsos turi“, – apie naujojo Seimo planus sakė jis.
Tarp socialinių įmonių galima rasti ir buvusio „Rubicon“ šešėlį. 118 darbuotojų turinčios „Pastatų priežiūra“ akcininkas yra „Mano būstas“, savo ruožtu priklausantis Estijoje registruotai „City Service SE“ arba buvusiai „Rubicon group“.
Paklaustas, kam „Mano būstui“ reikia socialinės įmonės, jos atstovas spaudai Paulius Ugianskis nurodė, kad jie yra socialiai atsakinga įmonė.
„Todėl mums rūpi, kad socialiai pažeidžiamiausia žmonių grupė – negalią turintys žmonės – galėtų lengviau integruotis į darbo rinką.
Mūsų įmonių grupėje yra nemažai darbo vietų, pritaikytų būtent žmonėms, turintiems negalią, todėl džiaugiamės, galėdami šiems žmonėms suteikti galimybę realizuoti save. Juolab, kad valstybės skatina negalią turinčių žmonių integraciją į darbo rinką“, – sakė jis.
Neregių įmonė
Tarp socialinių įmonių yra ir mažesnių, kitokia veikla užsiimančių. Vienas pavyzdys – „Liregus“, gaminantis instaliacijos įtaisus.
LDB duomenimis, praėjusių metų pabaigoje joje dirbo 148 darbuotojai, iš kurių 115 priklausė tikslinėms grupėms. Net 35 iš jų turėjo 0–25 proc. darbingumą. Vidutinis atlyginimas šioje įmonėje kovą siekė 694 eurus.
„Liregus“ direktorius Leonas Kirkilovskis taip pat pasisako prieš naująjį įstatymą.
„Esame sunerimę dėl kelių esminių dalykų. Viena, kad prasideda išskirtinė atskirtis žmonių – tų, kurie pagal remiamas subsidijas dabar dirba ir tų, kurie įsidarbins po įstatymo įsigaliojimo dienos ir nebebus remiami.
Tie žmonės, kurie turi mažesnę negalią atviroje rinkoje ir taip dirba, gali įsidarbinti ir įsidarbins. Socialinėse įmonėse praktiškai dirba tie žmonės, kurie neranda kelio į atvirą rinką“, – balandžio 25 dieną vykusiame Trišalės tarybos posėdyje sakė jis.
Šis L. Kirkilovskio teiginys vertas išsamesnės analizės. LDB duomenimis, praėjusių metų pabaigoje socialinėse įmonėse iš viso dirbo 8 904 darbuotojai, iš jų 6 896 (77,5 proc.) priklausė tikslinėms grupėms.
Didžioji dalis jų buvo vidutinio darbingumo. 45–55 proc. darbingumo lygį turėjo 2 877 darbuotojai (32,3 proc.), 30–40 proc. lygį turėjo 2 800 (31,5 proc.). 405 socialinėse dirbantys asmenys buvo 0–25 proc. darbingumo lygio (4,5 proc.).
Didelių specialiųjų poreikių lygio dirbo 70 žmonių (0,79 proc.), Vidutinių specialiųjų poreikių – 697 (7,8 proc.), nedidelių specialiųjų poreikių lygio – 55 (0,6 proc.). Dar 264 (3 proc.) asmenys priklausė kitoms tikslinėms grupėms.
Taigi tu trečdaliai visų socialinių įmonių darbuotojų turi pakankamai nedidelę negalią.
Tačiau L. Kirkilovskis tvirtino, kad neregintys žmonės, kurie šiuo metu dirba „Liregus“, liks tarp keturių sienų.
„Buvo sunkus laikotarpis, kai ėjome į Nepriklausomybę, kada žmonės buvo atleidžiami iš darbo, labai nuoširdžiai pasakysiu, ne vienas žmogus savo gyvenimą baigė savižudybe. Taip kad čia yra labai rimti ir atsakingi momentai ir mes labai norėtume, kad šis įstatymas būtų iš esmės peržiūrėtas“, – sakė jis.
Nuomonių įvairovė
Prieš Seime registruotą Socialinių įmonių įstatymą pasisako ir buvęs Seimo narys Edvardas Žakaris.
„Teisės ir Europos teisės departamentų išvadose teigiama, kad šis projektas galimai pažeidžia Konstitucija, t.y. žmonių lygiateisiškumą. Mitinge žmonės akcentavo, kad ėjo ieškoti darbo ir niekur nerado. Vienintelė vieta, kur rado buvo socialinės įmonės“, – Trišalėje taryboje sakė jis.
Socialinių įmonių asociacijos pirmininkė Ilona Tarvydienė dėstė, jog atstovauja sėkmingam verslui.
„Neįgalieji į mitingą atėjo, kad pasakytų, jog yra patenkinti ir laimingi. Jie prašo neatimti iš jų darbo, nes jie integruotis į atvirą darbo rinką nesugebės. Dėl psichologinių, fizinių, įvairių problemų. Dabar siūlomas įstatymo projektas tik griauna ir žmonėms baisu, kas bus toliau. Kol nėra pasiūlyta nieko naujo, visus kamuoja baimė, nesupratimas“, – sakė jis.
Kitaip apie siūlomą pertvarką kalbėjo „Investors' Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.
„Gera socialinių įmonių idėja buvo sugadinta. Piktnaudžiavimų yra labai daug, tą patvirtina mano susitikimai su darbo birža. Kuomet aiškiai matosi, kad tie patys darbuotojai vos ne skolinami vienai ar kitai įmonei. Pelno mokesčio nemokama. Man atrodo, kad būtų teisingesnis būdas, kuomet kiekvienas neįgalus žmogus ateitų su savo krepšeliu į bet kurią įmonę“, – sakė ji.
R. Skyrienė pateikė „Rimi“ pavyzdį, kai prekybos tinklas neįgaliųjų priėmimo į darbą projektą darė, nes tiesiog trūko darbuotojų.
„Galvojo, kokiu būdu galėtų priimti žmonės, kurie ne visada norimi yra. Ir jie negauna jokių pinigų iš valstybės už tai, kad priima tuos žmones. Kai matau, kad socialinė įmonė atlieka valymo paslaugas, tokių yra labai daug. Tai palaukite, tas pačias paslaugas teikia ir įmonės, kurios nėra socialinės. Tai kaip tada toje pačioje rinkoje vieni nemoka nei pelno mokesčio, nieko?“ – svarstė ji.
R. Skyrienės manymu, socialinių įmonių „landos“ turėtų baigtis.
„Man pasakojo, kad viena konsultavimo kompanija kepa tuos socialinių įmonių planus ir visos vienodos ateina, su tuo pačiu verslo planu, kad gautų socialinės įmonės statusą. Tai tokia landa valstybės pinigams plauti, kad nežinau“, – kalbėjo „Investors' Forum“ vadovė.
Prie socialinių įmonių pertvarkos taip pat aktyviai dirba Seimo narės Aušra Maldeikienė ir Ingrida Šimonytė.
A. Maldeikienė anksčiau jas yra pavadinusi „juodo melo verslais“, I. Šimonytė ragino kuo greičiau „traukti rankinį stabdį“ ir nebeleisti kurtis naujoms socialinėms įmonėms.
Žada krepšelį
Vienas aktyviausių socialinių įmonių pertvarkos šalininkų yra judėjimo negalią turintis Seimo narys Justas Džiugelis. Jis DELFI paaiškino, kad socialinių įmonių atstovų nerimas yra ankstyvas.
„Socialinių įmonių įstatymo išvis turėtų nelikti nuo 2019 metų sausio 1 dienos. Mes dabar Seime turime darbo grupę, su kuria bandome sukurti tokį modelį, mechanizmą, kuris realiai geriausiai galėtų pagelbėti, įdarbinti žmones, turinčius vienokią ar kitokią negalią.
Bus krepšelio principas, kai žmogus, netekęs darbingumo, turėtų tam tikrą krepšelį ir galėtų lygiai taip pat įsidarbinti atviroje darbo rinkoje, kaip ir žmogus, kuris neturi negalios“, – žadėjo jis.
J. Džiugelis sakė, kad ši nauja koncepcija bus pristatyta dar iki birželio 1 dienos, kada planuojama sustabdyti naujų socialinių įmonių steigimą.
„Pasistengsime su darbo grupe, kad pateikimas naujojo įstatymo būtų iki įsigaliojant socialinių įmonių sustabdymui. Mes norime sustabdyti naujų socialinių įmonių kūrimąsi ir kad dabartinės nesiplėstų. Tendencingai reikia didžiulių biudžeto pinigų, o jais naudojasi nedidelė dalis žmonių“, – sakė jis.
Seimo narys priminė, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė dar prieš 5 metus nurodė peržiūrėti įstatymą.
„4 metus veikianti darbo grupė nieko nepasiekė, jokių susitarimų, tik remiamasi emocijomis, kad valdžia kažką blogai nori padaryti“, – sakė jis.
Atsakė į kritiką
J. Džiugelis nesutiko su kritikų pastabomis apie galimai pažeidžiamą Konstituciją, diskriminaciją.
„Teisės departamento išvadose nėra nurodyta, kad prieštarauja Konstitucijai. Mes projektą rengėme kartu su SADM ir reikia suvokti, kad tai yra visiškai nauja redakcija, ten yra tam tikri niuansai tarp teisininkų. Ministro paprašiau, kad šis klausimas būtų išdiskutuotas abiejų pusių, tiek Seimo, tiek ministerijos. Iš tikro nėra ten jokių dramatiškų pastabų, Konstitucijai neprieštarauja nė vienas punktas“, – sakė jis.
Seimo narys dėl priekaištų apie galimą diskriminaciją pridūrė: „Tai yra grynai emocinės kalbos, jokiais faktais ar argumentais nepagrįstos. Užduočiau klausimą: ar tie 40 tūkst. dabar dirbančiųjų, kurie dirba ne socialinėse įmonėse ir negauna jokių dotacijų, nėra diskriminuojami?
Čia apie diskriminaciją visiškai jokios kalbos negali net būti. Suprantu, kad ypač asociacijos, kurios užsiima socialinių įmonių statuso gavimu, tų įmonių kūrimu, kepimu, tikrai nukentės, nes verslo niša užsidaro“.
Prie teksto rengimo prisidėjo DELFI žurnalistai Martynas Žilionis, Rūta Pukenė ir Gintarė Bakūnaitė.
