Ir tikrai: dalis Jungtinėje Karalystėje (JK) gyvenančių lietuvių jau svarsto tokią galimybę, o galbūt ir nedrąsiai pradeda planuoti grįžimą į Lietuvą. Paradoksalu, tačiau jiems kelias namo gali pasirodyti esąs psichologiškai ir biurokratiškai sudėtingesnis nei emigracija, į kurią daugelis išskubėjo nesidairydami.
„Tiesa“ pradeda straipsnių ciklą „Sugrįžtanti Lietuva“, kurio tikslas – padėti Didžiojoje Britanijoje gyvenantiems lietuviams susigaudyti painiame grįžimo namo kelyje ir sklandžiai iš naujo įsikurti Lietuvoje.
Metų pradžioje „Sodra“ ne juokais išgąsdino emigrantus pagrasinusi areštuoti sąskaitas tų, kurie yra išvykę ir nedeklaravę savo išvykimo, todėl pirmoje straipsnių ciklo dalyje aptarsime viską, ką grįžtantiesiems reikia žinoti apie sveikatos apsaugą Lietuvoje.
Emigrantų pinigai nėra „Sodros“ tikslas
Emigrantai iš Lietuvos visame pasaulyje šiemet išmoko skaudžią pamoką: negyvenant Lietuvoje ir nepranešus apie gyvenamosios šalies pakeitimą, kaupiasi privalomojo socialinio draudimo (PSD) skola. Ir ji antstolių pagalba gali būti nuskaičiuota iš asmeninių banko sąskaitų Lietuvos bankuose be asmens sutikimo.
Išvykus iš šalies ilgesniam laikui ir nedeklaravus išvykimo bei savanoriškai nemokant PSD įmokų, sveikatos draudimas nutrūksta, „Sodra“ pradeda skaičiuoti skolą, o sugrįžus į Lietuvą, kol negrąžinama susikaupusi skola, nemokamų gydymo paslaugų asmuo negauna.
„Privalomuoju sveikatos draudimu neapsidraudę gyventojai ne tik negali naudotis nemokamomis gydymo paslaugomis (jų draustumas yra nutraukiamas), bet jiems dar ir kaupiasi įsiskolinimas, kuris vėliau bus išieškomas iš jų sąskaitų“, – rašoma „Sodros“ interneto svetainėje.
Tiesa, „Sodros“ atstovai tikina, kad emigrantų pinigai nėra institucijos tikslas, o skolos išieškomos bus tik tuomet, kai baigsis visų gautų dokumentų nagrinėjimas.
Šių metų vasarį pateiktais duomenimis, per 20 000 asmenų, maždaug metus vėluojančių sumokėti PSD įmokas, „Sodrai“ yra skolingi apie 5,7 mln. eurų.
Tad kaip elgtis, jei norite grįžti gyventi atgal į Lietuvą ir įtariate, kad turite susikaupusią PSD skolą?
Apie skolą žinoti svarbu
Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, ar jūsų vardu kaupiasi PSD skola. Tai padaryti galite užsukę į įstaigos interneto svetainę www.sodra.lt/pasitikrink.
„Skolininkai turėtų suskubti susimokėti, nes vėliau pinigai gali būti išieškomi priverstine tvarka. Tačiau neturime tikslo surinkti įmokas iš žmonių, kurie Lietuvoje nesinaudoja sveikatos priežiūros paslaugomis, todėl gyvenančiųjų ir dirbančiųjų užsienyje prašome kuo skubiau susitvarkyti išvykimo deklaracijas.
Jos „Sodrai“ bus pagrindas panaikinti įsiskolinimą ir nebeskaičiuoti PSD įmokų, kol asmuo grįš į Lietuvą ir tai deklaruos“, – aiškino „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Ježy Miskis.
Pasirodo, kad net nedeklaravus savo išvykimo, tačiau skolos laikotarpiu gyvenus ir mokesčius mokėjus Jungtinėje Karalystėje, yra galimybė susikaupusią skolą perskaičiuoti, o kai kuriais atvejais ir visiškai panaikinti.
PSD įmokų perskaičiavimas
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, žmogus gali būti draustas sveikatos draudimu tik vienoje iš ES šalių – toje, kurioje gyvena, dirba ir moka mokesčius. Tad pradėjus dirbti ir mokėti mokesčius JK bei deklaravus išvykimą iš Lietuvos, PSD įmokų Lietuvoje mokėti nereikia.
Dirbantys ir mokesčius mokantys Didžiosios Britanijos piliečiai, kol šalis vis dar priklauso Europos Sąjungai, yra automatiškai draudžiami socialiniu draudimu (angl. National Insurance, NI).
Apskaičiuotos PSD įmokos Lietuvoje gali būti perskaičiuotos, jeigu asmuo pateikia kitos ES arba valstybės Europos ekonominės erdvės narės kompetentingos įstaigos ar darbdavio pažymą, kad toje šalyje asmuo yra draudžiamas sveikatos draudimu.
Jungtinėje Karalystėje pažymas dėl socialinio draudimo išduoda:
• HM Revenue and Customs (Didžiosios Britanijos pajamų mokesčių ir muitų valdyba) – pažymą, patvirtinančią asmens socialinio draudimo įmokų mokėjimą (užsakoma užpildant klausimyną CA 3916) arba S041.
• Darbdavys išduoda P45 bei P60 pažymas.
Kaip aiškino „Sodros“ konsultantė PSD klausimais, „jei esate skolingi, grįžę į Lietuvą pirmiausia turite pristatyti draustumą JK įrodantį dokumentą, kuriuos išduoda jūsų darbdavys arba taip pat tinka ir bet kokia HM Revenue and Customs išduodama pažyma. Jei tokio dokumento neturite, tuomet kuo greičiau turite padengti skolą. Beje, skolą galite padengti ir dalimis.“
„Jei pateikti dokumentai padengia tą pati laikotarpį, už kurį Lietuvoje yra susikaupusi PSD skola, ji yra anuliuojama arba perskaičiuojama tuo atveju, kai datos iki galo nesutampa. PSD skola emigrantams gali būti anuliuota nepaisant to, kad išvykimas iš šalies deklaruotas nebuvo“, – pridūrė „Sodros“ atstovė.
Jei šių dokumentų gauti nepavyksta, turite apie tai informuoti „Sodros“ teritorinį skyrių ir pridėti raštišką atsisakymą išduoti dokumentą. Tokiu atveju specialistai gali patys kreiptis į kitos šalies instituciją prašydami informacijos apie jūsų draustumą socialiniu draudimu.
Kas svarbiausia sugrįžus?
Iš užsienio grįžus gyventi į Lietuvą svarbu kuo skubiau ir vėl deklaruoti gyvenamąją vietą bei atnaujinti sveikatos draudimą. Nedeklaravus gyvenamosios vietos, sveikatos draudimas jums suteiktas nebus.
Iš naujo prisiregistruoti galima prisijungus prie elektroninių valdžios vartų portalo arba nuvykus į gyvenamojo rajono savivaldybę.
Deklaravus gyvenamąją vietą, tą pačią akimirką atsiranda pareiga mokėti PSD.
Dirbantieji Lietuvoje dėl to nerimauti neturėtų – įmokos automatiškai sumokamos gaunant atlyginimą. Tačiau jei grįžęs iš užsienio asmuo kurį laiką nedirba, jis turi PSD įmokas mokėti savarankiškai arba gali būti draustas valstybės lėšomis, jei yra pensininkas, moksleivis, dieninių studijų studentas, vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki 8 metų, ir kita.
Dirbu užsienyje – gyvenu Lietuvoje
Jei susiklosto taip, kad į Lietuvą grįžtantis gyventi asmuo ir toliau dirba JK per atstumą, situacija tampa šiek tiek sudėtingesnė, nes užsienyje draustas asmuo savarankiškai PSD įmokų mokėti negali. Pagal ES reglamentą asmuo gali būti draustas tik vienoje šalyje.
Gyvenant Lietuvoje ir norint sveikatos draudimą gauti čia, yra galimybė JK mokamą sveikatos draudimą (NI) persikelti į Lietuvą. Kitaip tariant, jei jūs mokesčius mokate JK, ši šalis už jus mokės privalomąjį socialinį draudimą Lietuvoje. Tiesa, tai galioja tik tol, kol JK vis dar yra Europos ekonominės erdvės narė.
Kaip aiškina Valstybinės ligonių kasos darbuotojai, norint įgyvendinti šį scenarijų reikia gauti S1 arba E106 sveikatos apsaugos formą, kurią užpildyti galite JK vyriausybės puslapyje www.gov.uk (įveskite paieškos langelyje „National Insurance: application for healthcare cover in the European Economic Area“ arba tiesiog CA8454).
Ligonių kasos specialistai įspėja, jog, pildant šią formą, reikės pateikti iš darbdavio gautus algalapius ir kitus priedus, kurie įrodo jūsų draustumą JK.
S1 forma – tai dokumentas, patvirtinantis asmenų, apdraustų privalomuoju sveikatos draudimu (NI) Jungtinėje Karalystėje, bet gyvenančių Lietuvoje arba kitoje ES valstybėje, teisę gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvoje.
Dokumentas S1 galioja Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalyse ir Šveicarijos Konfederacijoje.
Dokumentas S1 reikalingas, kai asmuo ar jo šeimos nariai gyvena kitoje ES šalyje nei ta, kurioje jis dirba ir yra apdraustas socialiniu draudimu. Šiuo dokumentu taip pat gali naudotis darbuotojų migrantų šeimos nariai, likę gyventi gimtinėje, bet įgiję teisę į sveikatos priežiūrą šalyje, kurioje šiuo metu dirba apdraustas jų šeimos narys (jei jie neturi teisės gauti sveikatos priežiūros paslaugų pagal gyvenamosios šalies teisės aktus).
Dokumentu S1 taip pat naudojasi pensiją iš kitų ES šalių gaunantys asmenys.
Daugiau naujienų saviems Jungtinėje Karalystėje - tiesa.com.
