Pasak Lietuvos lenktyninių žirgų asociacijos pranešimo, šiuo metu Lietuvos grynakraujų jojamųjų veislės žirgų kilmės knygoje fiksuojama kiek daugiau nei pusšimtis šios veislės žirgų, kai, pavyzdžiui, tokiose šalyse kaip Anglija, jų kasmet padaugėja apie 5 tūkstančius, Airijoje – apie 10 tūkstančių.
„Įvertinus tai, kad Lietuviai turi visas sąlygas auginti ir treniruoti šios visame pasaulyje žirgų lenktynėse dominuojančios veislės žirgus, o Europos Sąjungos lėšomis renovuotame hipodrome kiekvieno sezono metu bus rengiamas mažiausiai devynių lenktynių ciklas – grynakaraujų jojamųjų žirgų poreikis šalyje natūraliai augs“, – teigia Lietuvos žirgų lenktynių asociacijos prezidentė Evelina Kolbasnik.
E. Kolbasnik pastebi, kad jau dabar jaučiamas sujudimas rinkoje ir šiemet daug aktyviau lenktynėms registruojami žirgai, be to, nuolat gaunama užklausų dėl žirgų treniravimo, jų laikymo hipodromuose sąlygų, selekcijos galimybių.
„Lietuviai pradeda suprasti, kad naujai atgautos žemės ar nenaudojami ganyklų plotai gali būti puikiai išnaudojami žirgų auginimui, o pats žirgų veisimas anaiptol nėra tik elitinių verslininkų užsiėmimas.
Pavyzdžiui, 98 procentai Airijos žirgų veisėjų turi vieną ar dvi kumeles, o pati šalis yra antra Europoje pagal žirgų eksporto rodiklius. Sekti Airijos pavyzdžiu mes turime visas galimybes“, – rinkos situaciją komentuoja Lietuvos žirgų lenktynių asociacijos atstovė.
Lietuvoje įsigyti lenktynių industrijai tinkantį žirgą galima palyginti nebrangiai – kaina kartais nesiekia ir 3 tūkstančių eurų, o į kumelę, kuri vestų žirgus, užtenka investuoti 1,5 tūkstančio eurų, kai užsienio šalių aukcionuose grynakaujai jojamieji žirgai perkami už kelias dešimtis tūkstančių eurų, o dažnai ir brangiau.
Tuo atveju, jei žirgas sėkmingai dalyvauja lenktynėse Lietuvoje, tęsti savo karjerą ir varžytis dėl prizinių fondų vėliau jis galės ir užsienyje, nes lygiosios žirgų lenktynės yra tarptautinė industrija – visose šalyse taikomos tos pačios beveik 400 metų išsaugotos lenktynių taisyklės, taip pat taikomi tokie patys treniravimo principai.
Kita verslo kryptis – investavimas į pajėgius sezono žirgus arba jau baigusius karjerą pajėgiausius eržilus, siekiant pratęsti jų giminę ir vėliau parduoti Lietuvos ar užsienio rinkoms.
Šiais metais pirmosios sezono žirgų lenktynės Raseinių hipodrome įvyks gegužės 6 d. Iš karto po daugiau nei tris valandas truksiančių grupinių žirgų bėgimų organizatoriai planuoja surengti lenktynėse dalyvavusių žirgų aukcioną.
Europoje tūkstantines minias į hipodromus pritraukianti žirgų lenktynių industrija generuoja 6 milijardus eurų apyvartos, įdarbinama daugaiu nei 150 tūkstančių žmonių. Yra paskaičiuota, kad vieno žirgo treniravimas sukuria 1,8 darbo vietos.
Baltijos šalyse yra vienintelis hipodromas Raseiniuose, tinkantis organizuoti lygiąsias žirgų lenktynes. Hipodromo vieta Lietuvos viduryje buvo pasirinkta atsižvelgiant į Ūkio ministerijos ekspertų vertinimus, kaip perspektyvi ir patogi Lietuvos ir užsienio lenktynių dalyviams ir žiūrovams.