Į DELFI kreipėsi skaitytoja, parašiusi ilgą laišką apie tai, kaip praėjusių metų lapkritį radusi skelbimą internete mėgino išsinuomoti butą Panevėžyje, Staniūnų gatvėje.
„Paskambinus nurodytu telefonu, atsiliepė vyras, prisistatęs Arvydo vardu, atsakė, kad butas vis dar laisvas, sutarėme susitikti apžiūrėti būto. Apžiūrėję, sutarėme nuomotis šį butą. Butas buvo po dalinio remonto, tačiau buvo nesudėtos rozetės, nepakeistos grindys.
Sutarėme, kad mokėsime 300 Eur užstatą, o nuomos kainą 100 Eur per mėnesį pradėsime mokėti nuo kito mėnesio, nes už pirmojo mėnesio nuomą sutvarkysime rozetes ir sudėsime laminuotas grindis visame bute (kurias nupirks savininkas). Tą pačia dieną po kelių valandų susitikome dar kartą, sutarėme, kad užstatą mokėsime dalimis – pusę iš karto, o likusią dalį – už trijų savaičių“, – prisiminė nuomininkė.
Įtarimai po perspėjimo apie studentes
Viską sutarus šeimininkas davė buto raktus, o su sutartimi pažadėjo atvažiuoti po trijų savaičių, kai bus mokama likusi dalis užstato.
„Po kelių dienų su draugų pagalba susivežėme savo asmeninius daiktus, t. y., šaldytuvą, skalbyklę, minkštą kampą, uosinę spintelę – komodą, stalo stalviršį, televizorių, odinį pufą, ir 8 didelius maišus su asmeniniais mano ir vyro daiktais, visais rūbais: striukėmis, batais, kelnėmis, megztiniais, palaidinėmis, apatiniu trikotažu, kojinėmis, higienos reikmenimis, patalyne ir asmeniniais daiktais.
Vienas draugas, pamatęs kur kraustomės, papasakojo, kad prieš kelis mėnesius jį buvo išsinuomojusi draugė. Sudarė sutartį metamas, bet po kelių dienų atsirakinusi jo duris rado viduje jau apgyventas tris studentes“, – įvykius atgamino panevėžietė.
Persikrausčiusi į butą ir besiruošdama plauti jo grindis ji pastebėjo, kad nesisuka nei šalto, nei karšto vandens skaitikliai, nors nuomotojas netrukus ir paprašė įleisti į namus užsirašyti jų rodmenis.
„Tą dieną mes negalėjome. Raktai buvo pas vyrą, jis buvo išvykęs darbo reikalais į kitą miestą. Savininkas pareiškė, kad tuomet aš važiuočiau su juo, išsikviesime šaltkalvį, kuris išlauš spyną, o jis užsirašys rodmenis“, – pasakojo moteris ir pridūrė, kad nuo tol jai ėmė kilti įtarimas, kad kažkas ne taip.
„Paklausus dėl neveikiančiu skaitliukų, pradėjo sakyti, kad kai gyvensime niekam neatidarinėtumėme durų, nes gali ateiti tikrinti, o susimokėti reiks tik už elektrą, už šildymą mokėti reikės labai mažai, o vanduo visiškai nemokamas. <...>
Po valandėlės atvyko vyras, išėjau į kiemą pakalbėti. Vyras papasakojo, kad internete rado du naujus skelbimus, kad šis butas vėl nuomojamas. Pasitarę su vyru, kad gyvendami bute mokėsime normalią nuomą, bet negalėsime laisvai gyventi, netgi pažeidinėsime įstatymus naudodamiesi vandenį, be to, negalėsime niekam atidarinėti durų. Taigi, viską įvertinę ir pabijoję likti apgauti, nutarėme atsisakyti buto nuomos“, – pasakojo moteris.
Nieko neatgaus – nėra pirkimo kvitų
Sužinojęs apie nuomininkų sprendimą šeimininkas esą apsidžiaugė, bet kitą dieną, priešingai nei buvo sutarę neįleido į butą buvusių nuomininkų, kad šie galėtų išsivežti daiktus.
Tada jie kreipėsi į policiją, kuri, kaip vylėsi, padės susigrąžinti daiktus. Tačiau ši atsisakiusi pradėti tyrimą, nes tai esą civiliniai santykiai, o dėl jų galima kreiptis į teismą.
Ji piktinosi, kad nuomotojas ir policijos tyrėja esą iš jų juokėsi, tyrimą vykdė atmestinai. Kai kreipėsi į teismą su civiliniu ieškiniu, šis buvo grąžintas nenagrinėtas.
„Norėdami pasitikslinti nuvykome advokatą. Jis pareiškė, jog nieko negalėsime įrodyti dėl daiktų, nes reikia kiekvieno jų pirkimo kvitų. Nemanau, kad būtų nors vienas žmogus, kuris laikytų kiekvieno daikto pirkimo kvitus. Advokatas pareiškė, kad daiktus verčiau jau pamiršti. Galime nebent kovoti dėl 150 Eur“, – guodėsi skaitytoja.
Užstatas už penkis mėnesius
Viešėdami Panevėžyje DELFI žurnalistai pamėgino išsinuomoti tą patį butą. Už Žemaičių rajone vieno kambario 36 kv. m vieno kambario suremontuotą butą 1978 m. statybos name vis dar galiojančiame skelbime prašoma 100 Eur per mėnesį.
Vis dėlto ryte aprodyti buto jis negalėjo.
O paskambinus po pietų sakė esąs užsiėmęs ir pasiūlė laukti jo paties skambučio. Deja, kai šeimininkas perskambino DELFI komanda jau buvo pakeliui į Vilnių. Kitą dieną būtą nuomojantis Arvydas Kalina neigė skaitytojos versiją. Paklaustas, ar pasisavino buvusių nuomininkų daiktus, jis sakė:
„Netiesa. Jie buvo kartu su manimi. Jie buvo prižadėję susimokėti pinigus. Mes buvome kartu, bet kadangi jie nepateikė jokių duomenų sutarčiai pasirašyti, kadangi antra pusė slapstosi, numetė raktą ir išlėkė.
Kodėl jie dingo? Dėl to, kad nesusimokėjo užstato. Aš prašiau, bet jie tiek neturėjo. Sakė daug pinigų neturi, sakau, gerai, man užteks ir 300 Eur. Bet jie neturėjo ir tiek, padavė 150 Eur ir sakė, kad po 2 savaičių sumokės kitą dalį.
Atėjo tas laikas, tai dar trynė trynė trynė. Man kantrybė pasibaigė, aš nuvažiavau pas juos į darbą, įsisodinau į mašiną, atėjom į butą, sakau, baigiu tvarkyti rozetes, ieškokite pinigų susimokėti, nes jūs meluojate ištisai“.
Patys nieko nemokėjo?
Pasak A. Kalinos, jis mėgino susisiekti su nuomininku vyriškiu, tačiau to nepavyko padaryti. Tada įsitikinusi, kad bus reikalaujama pateikti duomenis ir sumokėti pinigus ji esą numetė raktą ir išbėgo.
„Kaip aš galėjau pasiimti, jeigu jie paliko daiktus ir liepė man dar saugot ir atsisakė mokėti. Ar jie turi nors ką nors susimokėję – ar už butą, ar už šildymą, ar už vandenį, ar už elektrą, ar jie turi nors vieną sąskaitą, ar jie turi nors eurą susimokėję?
Jie patys paliko tuos daiktus. <...> Ir dabar dar už saugojimą turiu mokėti? Savo daiktus numetę, krūvą kažkokių skudurų juoduose maišuose – padėta ir stovi spintoje“, – aiškino vyriškis ir pridūrė, kad, jo žiniomis, tie patys asmenys esą nesusimokėjo nuomos ir už kitas patalpas, kuriose pardavinėjo saldainius.
Jis teigė nežinantis, ar vandens skaitikliai bute neveikia. Esą jei taip ir yra, tai veikiausiai juos sugadino buvę nuomininkai. Tačiau šeimininkas pripažino, kad šiuo metu gauna laiškus apie skolas. Esą kitaip ir negali būti, nes ankstesni nuomininkai paiko skolas.
Kas tikrasis buto savininkas
Pradėjus domėtis šia istorija paaiškėjo, kad daug ginčų sukėlusį butą prieš kelerius metus paveldėjo Lietuvos valstybė.
Valstybinės mokesčių inspekcijos komunikacijos vadovas Darius Buta paaiškino, kad taip nutinka, kai miršta šeimininkas ir nėra paveldėtojų nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, arba paveldėtojai atsisako paveldėti, arba būna atimta teisė paveldėti. 2014 m. valstybė pardavė šį butą aukcione.
A. Kalina tvirtino, kad butą pirkęs jis ir dabar jis yra jo savininkas, esą viskas tuo metu buvo tvarkyta su notarais. Tačiau Registrų centras informavo, kad šis nekilnojamas daiktas priklauso kitam asmeniui – D. Ž.
Bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ ryšių su visuomene specialistas Svajūnas Mikeška DELFI informavo:
„2016 m. lapkričio mėnesį fiksuota, kad buto savininkas išvykęs į užsienį, šiuo metu fiksuotas įsiskolinimas – 27 Eur“.
Panevėžio apskrities policijos atstovė Rasa Černiauskaitė patvirtino, kad buvo gautas pareiškimas dėl minėto įvykio:
„Patikslinus įvykio aplinkybes ir išsiaiškinus, kad tai yra civiliniai teisiniai santykiai ir jiems negali būti taikomos baudžiamojo proceso normos, buvo nuspręsta nepradėti ikiteisminio tyrimo ir pasiūlyta kreiptis į teismą civilinio kaltinimo tvarka“.
Neoficialiomis DELFI žiniomis, šiuo metu tebenuomojamas butas yra areštuotas.
