50 proc. lietuvių pajamų gauta kaip algos, 14 proc. – kaip darbdavio socialinio draudimo įmokos, dar 12 proc. kaip veiklos perteklius ir mišrios pajamos (grynosios).

24 proc. turto pajamų namų ūkių pirminių pajamų struktūroje yra didžiausias rodiklis tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių.

Palyginimui, Latvijoje ši dalis sudarė 11 proc., Estijoje – 8 proc., Lenkijoje – 7 proc.

„Lietuvoje yra labai didelė turto dalis. Ne tik nekilnojamojo, bet ir finansinio, tai yra įmonių savininkų pajamos. Lietuva tuo išsiskiria.

Daug kas abejoja (ir mes galime abejoti), bet tai yra nacionalinių sąskaitų šaltinis ir gali būti, kad dalis turto pajamų nacionalinėse sąskaitose apskaitoma arba kaip turto pajamos savarankiškai dirbančiųjų, arba kaip dalis darbo užmokesčio.

Nors darbo užmokesčio dalis čia rodoma ir įskaičiuojamas šešėlinis darbo užmokestis, t.y. nelegalios pajamos iš darbo (apie 15 proc.). Galbūt nepakankamai, galbūt savarankiško darbo pajamos yra didesnės“, – svarstė R. Lazutka.

Šiuos duomenis jis pristatė balandžio 21 dieną Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vykusioje konferencijoje „Pajamų nelygybė Baltijos šalyse: ką žino tyrėjai ir ką mano gyventojai“.

Iki valstybės įsikišimo

Kaip paaiškino R. Lazutka, pirminės namų ūkių pajamos yra tai, ką žmonės gauna namų ūkių lygmenyje už dalyvavimą ekonominėje veikloje – kaip savarankiškai dirbantys, kaip kapitalo savininkai ar kaip samdomi darbuotojai.

„Pirminės pajamos yra iki įsikišant valstybei. Jos skirstomos į šias stambesnes grupes: kompensacijos darbuotojams (algos, darbdavio ir darbuotojo socialinio draudimo įmokos), mišrios pajamos, turto pajamos (palūkanos, renta, bendrovių paskirstytos pajamos, draudimo sutarčių turėtojams priskirtos turto pajamos)“, – dėstė jis.

Pirminės pajamos nėra tas pats, kas gyventojų disponuojamos pajamos.

„Po to įsikiša valstybė, surenka pajamų ir turto mokesčius, socialinio draudimo įmokas ir išmoka išmokas, pavyzdžiui socialines. Dar yra transferai tarp gyventojų.

Taip gaunamos gyventojų disponuojamos pajamos, kurios yra pagrindinis šaltinis, vertinant kaip žmonės gyvena materialiniu požiūriu ir kaip pajamos pasiskirsto tarp skirtingų sluoksnių“, – sakė Vilniaus universiteto profesorius.

Romas Lazutka

R. Lazutkos kartu su kolegomis atliktas tyrimas parodė, jog pajamų nelygybė iki socialinių išmokų Lietuvoje ir Latvijoje panaši kaip Švedijoje ir Danijoje.

Tačiau skirtingai nei šiaurės, Baltijos valstybių perskirstomasis vaidmuo labai menkas. Mokesčių sistema nelygybės Baltijos šalyse beveik nemažina.

„Namų ūkiams vidutiniškai Lietuvoje atitenka pakankama dalis BVP, nes jo tarpiniai komponentai (kapitalo suvartojimas, netiesioginiai mokesčiai, išmokos į užsienį) nėra dideli. Problema pajamų pasiskirstymas, bet ne bendras jų lygis“, – tvirtino R. Lazutka.

Civilizuotos visuomenės kaina

Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas profesorius R. Lazutka teigė, kad jei Lietuvoje norima sumažinti nelygybę, reikia keisti mokesčių sistemą.

„Vašingtone ant mokesčių inspekcijos sienos užrašyta, kad „Mokesčiai yra tai, ką mes mokame už civilizuotą visuomenę“. Jeigu mokesčių mokama mažai, tai civilizacijos ir trūksta“, – sakė jis.

R. Lazutka palygino, kaip trijų Baltijos šalių pagrindinių mokesčių pajamos atrodo lyginant su ES vidurkiu.

„Estijoje iš vartojimo mokesčių surenkama daugiau nei ES vidurkis, Latvijoje ir Lietuvoje – maždaug apie vidurkį. Jei žiūrime į darbdavio socialinio draudimo įmokas, tai visos šalys renka nemažai, nors estai mažiau surenka.

Lietuvoje sutampa tiek pagal vartojimo mokesčius, tiek pagal darbdavių įmokas. Tačiau darbuotojų sumokami mokesčiai (socialinio draudimo įmokos ir gyventojų pajamų mokestis) atsilieka. Matome, kad visos trys šalis atsilieka ir pagal kapitalo mokesčius – perpus arba daugiau nei pusę“, – kalbėjo jis.

Kapitalo mokesčius R. Lazutka įvardijo kaip potencialą pajamų surinkimui didinti.

„Jeigu judėtume artėdami ES vidutinio modelio link, tai mes mažintume pajamų nelygybę ir valstybė gautų daugiau pajamų išmokoms arba galima būtų mažinti mokestines naštas, tarkim, vartojimo“, – sakė jis.

Toje pačioje konferencijoje R. Lazutkos kolegė Jekaterina Navickė teigė: „Per pastarąjį dešimtmetį 15 proc. turtingiausiųjų šalies gyventojų atiteko 35–40 proc. viso pajamų augimo, tuo metu 15 proc. neturtingiausiųjų atiteko 4–5 proc.“. Apie tai plačiau paskaityti galima čia.