Alkoholio draudimų mastas: neliktų pusšimčio vilniečiams įprastų vietų, pajūris ištuštėtų

Ištuštėjęs, be daugumos lauko kavinių likęs Vilniaus senamiestis, ir tuščias Lietuvos pajūris. Toks vaizdas taptų realybe, jei Seimas priimtų Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kadangi nestacionarių lauko kavinių tiesiog neliktų.

To nepaneigė ir Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos atstovė spaudai Lina Bušinskaitė – Šriubėnė.

„Siekiant sumažinti alkoholio vartojimą, o ypač viešose vietose, kur lankosi ir šeimos su mažais vaikais, bei siekiant saugoti viešąją tvarką, bus siūloma pritarti draudimui prekiauti alkoholiu nestacionarinėse vietose. Stacionarios kavinės galės išnešti staliukus į lauką ir aptarnauti pirkėjus lauko sąlygomis. Sezoninių kavinių neliks“, – DELFI sakė ji.

Dar pernai piliečių iniciatyvos „Už blaivią Lietuvą“ parengtose ir įregistruotose Alkoholio kontrolės įstatymo pataisose numatyta, kad prekyba alkoholiu gali vykti tik stacionariose viešojo maitinimo vietų patalpose. Tam, kad įsigaliotų naujieji reikalavimai, jiems turi pritarti Seimas ir pasirašyti prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Tačiau verslo atstovai dėl tokių planų pakraupę. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė neslepia nerimo, kaip atrodytų Vilniaus senamiestis įsigalėjus tokioms pataisoms.

„Mes tikrai nuoširdžiai nesuprantame. Manome, kad idėja turbūt buvo kita – ne nestacionarias prekiavimo vietas panaikinti, o kokias nors girdyklas. Bet po tuo visu pateko ir visos lauko kavinės, kurios laimi Savivaldybių konkursus.

Pavyzdžiui, visoje Vokiečių gatvėje ar Rotušės aikštėje, Vingio parke – bet kokioje erdvėje verslas galėdavo siūlyti, kur būtų galima įrengti kavinę, ir Savivaldybė tam paruošdavo konkursines sąlygas, skelbdavo konkursą. Tai kad tokios kavinės dingtų – mums kažkaip net į galvą neatėjo, tikrai labai keista, kuo čia yra tas blogis“, – nesupranta ji.

Dingtų pusšimtis vilniečiams įprastų vietų

Toks sprendimas iš esmės pakeistų senamiesčio veidą, kadangi nestacionarių kavinių, dalyvaujančių Savivaldybės skelbiamuose konkurse, skaičius įspūdingas – kiekvienais metais jis siekia apie 45 lauko kavines.

Vilniaus miesto savivaldybės Turto departamento Licencijavimo ir leidimų skyriaus vedėjas Gintaras Karanda DELFI sakė, kad šiais metais konkurse laimėjo jau 20 nestacionarių lauko kavinių, tačiau tai dar ne pabaiga: „Ir greitai skelbsime dar vieną kartą konkursą šiam sezonui. Tai, manyčiau, preliminariai apie 45-50 lauko kavinių gali būti šiais metais.“

Jis pasakojo, kad konkurso laimėtojai yra renkami pagal du kriterijus: architektūrinės idėjos atitikimą teritorijos specialiosioms sąlygoms ir paramą socialinės infrastruktūros plėtrai vienam vasaros sezonui.

„Savininkai privalo laikytis prekybos viešose vietose taisyklių ir kitų tiesės reikalavimų ir, aišku, gauti atitinkamus leidimus vykdyti tam tikrą veiklą, tas pačias licencijas prekybai alkoholiniais gėrimais iki 22 laipsnių ir pan.“, – apie reikalavimus tokioms kavinėms pasakoja G. Karanda.

„Jau šiandien kai kurie Vilniaus barai primindami apie padidintą mokesčių naštą, savo meniu prie alaus ar kitų gėrimų kainos užrašo „Veryga įskaičiuotas“. Ar mes tikrai norime, kad šį kartą ant pakabintų sezoninių kavinių spynų būtų užrašas „Mano verslą sunaikino Veryga“? Baikit, nemanau.

Tokiais draudimais nieko gero nepasieksime. Absoliutus lauko kavinių draudimas yra absurdiškas, kitaip nepavadinsi. Ir... vilniečiai vis tiek gers savo alų Vokiečių gatvėje!“, – komentuodamas sveikatos apsaugos ministro siūlymą sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Gyvensime kaip Andropovo laikais?

E. Šiškauskienė atkreipia dėmesį, kad įstatymo pataisos paliestų ir įprastas kavines bei restoranus, šiltojo sezono metu išnešančius stalelius į lauką.

„Kavinė, kuri lauke turi ploto – turi raudonas linijas, kur jos gali prekiauti alkoholiu, ir tam nereikia atskiros licencijos – tai jos ir liks. Tačiau jeigu kavinei yra galimybė užimti didesnį plotą, tai paprastai įmonė išsiima papildomą licenciją lauko kavinei, pasistato atskirą kasos aparatą, nes taip yra patogiau dirbti.

Tokiu atveju tu daug greičiau aptarnauji klientą, nes, kaip ir toje pačioje Vokiečių gatvėje, turėtum bėgti per gatvę į kavinę tam, kad išmuštum čekį, bet jeigu statai kasos aparatą – tu imiesi naują licenciją, toks reikalavimas. Taigi tokia lauko kavinė kažkodėl turės dirbti labai nepatogiai, nes čia jau bus atskira, kita lauko kavinė. Šitas mus labai neramina“, – sako ji.

E. Šiškauskienė teigia, kad nors siekis mažinti alkoholio prieinamumą ir jo vartojimą – yra geras, tačiau imamasi visiškai nelogiškų ir neapgalvotų priemonių tą įgyvendinti.

„Iš esmės tai liečia visą senamiestį. Visa Europa leidžią tokią prekybą, o pas mus sezonas tik trys mėnesiai. O dar ir teatruose, per masinius renginius nori drausti alkoholį. Tai dabar patys slėpsim ir iš arbatinukų pilstysim vyną, kaip kokiais Andropovo laukais? Yra perspaudimų“, – teigia ji.

Kavinių pajūryje neliktų

Priimtos įstatymo pataisos stipriai paliestų ir poilsiautojams įprastas pajūrio lauko kavines. Jų tiesiog neliktų.

„Pajūris ir buvo priežastis, dėl ko viskas prasidėjo, bet nelabai buvo pagalvota apie senamiestį. Pajūrio kavines pataisos labiausia ir liečia. Čia dėl gyventojų skundų daugiausia, triukšmo ir pan. Mano supratimu, viskas ten yra kontroliuojama, man asmeniškai nepatinka tik muzika, kuri trenkia per visą pajūrį ir tikrai yra ne bangų ošimas ir ne paukštelių čiulbėjimas, bet vėlgi – visam pasaulyje taip yra. Tai ar čia tikrai yra efektyvi priemonė“, – klausia ji.

Anot E. Šiškauskienės, kitos valstybės, pavyzdžiui, Skandinavijos šalys kaip tik skatina eiti į kavines ir restoranus, nes ten kontroliuojamas alkoholio pardavimas, girtiems asmenims gėrimai neparduodami ir pan., o Lietuvoje viskas atvirkščiai.

„Sprendimai tikrai stebina. Mes nenuleisime rankų“, – tvirtai teigia ji.