Į DELFI kreipęsis transporto paslaugas teikiančios įmonės „Translauda“ direktorius piktinosi, kad jo gauto čekio nepatikrinęs SEB „tikriausiai dalyvauja sukčių schemose ir neprisiima atsakomybės už netinkamai atliktą savo darbą“.
Savo ruožtu banko prevencijos departamento direktorius Audrius Šapola tvirtino, jog pasaulinėje praktikoje čekiais įprastai naudojamasi atsiskaitant su patikimais asmenimis, pavyzdžiui, verslo partneriais, šeimos nariais.
„Bankai garantijos, kad pinigai pagal čekį bus išmokėti, klientui nesuteikia ir neatsako už čekyje nurodytų duomenų teisingumą bei kitų bankų veiksmus ar kitas nuo banko nepriklausančias aplinkybes, dėl kurių čekio gavėjas gali patirti nuostolių“, – sakė jis.
Susidūrė pirmą sykį
L. Dambrauskas pasakojo, kad 2016 metų balandį į jį kreipėsi klientas iš Centrinėje Afrikoje esančios Ugandos.
„Jis prašė pervežti krovinį (laidų ritės) oro transportu iš Lietuvos į Uganda“, – patikslino jis.
Verslininkas pasakojo, kad suderėjus dėl kainos jis išsiuntė sąskaitą su 100 proc. išankstiniu apmokėjimu.
„Klientas informavo, kad mokės čekiu. Tai yra mano pirma patirtis su čekiais. Kreipiausi į SEB banką išaiškinti, kaip visą tai atliekama, ar galima čekiais pasitikėti. SEB banko konsultacijų metu buvau patikintas, kad bankas čekio mokumą tikrins apie 3 savaites ir tik tuomet kai gaus apmokėjimą pagal šį čekį, perves gautas lėšas man į sąskaita. Bankas už šią paslaugą pasiims komisinį mokestį apie 50 eurų“, – pasakojo L. Dambrauskas.
Jis tvirtino, jog SEB banko darbuotojai patikino, jog tai yra standartinė ir saugi paslauga, kuria jau seniai naudojasi klientai ir tik SEB bankui gavus apmokėjimą, bus pervesti pinigai į įmonės sąskaitą.
„Banko užtikrintas, kad tai yra saugu, pridaviau čekį su 5 306 JAV dolerių (apie 4 892 eurų – DELFI)“, – teigė „Translauda“ direktorius.
Ugandietis nebeatsakė
Gavęs pinigus, L. Dambrauskas informavo savo klientą, kad apmokėjimas gautas ir galima pradėti krovinio transportavimą.
„Praėjus keletui dienų klientas dėl pagrįstų priežasčių atsisakė pervežimo paslaugų ir paprašė grąžinti pinigus. Savaitės eigoje per SEB banką grąžinau klientui pinigus“, – sakė vyras.
Verslininkui klientas iš Ugandos aiškino, kad apsigalvojo, nes paaiškėjo, jog jo užsakyti laidai Lietuvoje yra naudoti ir jiems nesuteikiama ilga garantija.
„Dar prašė manęs paieškoti patikimų laidų gamintojų, bet vėliau apsisprendė pirkti brangiai iš gamintojų atstovų savo šalyje su visom garantijom. Vėliau paprašė grąžinti pinigus. Po poros savaičių kai bankas informavo, kad čekis yra neapmokėtas, su klientu susisiekti nepavyko“, – pasakojo L. Dambrauskas.
Bankas pareikalavo pinigų
Praėjus kelioms savaitėms „Translauda“ direktorius sulaukė SEB skambučio.
„Informavo, kad jiems sukėlė įtarimų pavedimas į Ugandą ir kad čekis yra atšauktas, o aš esu skolingas bankui 5 306 dolerių. Vėliau bankas pradėjo aiškinti, kad išmokėjo iš savo pinigų nors dar nebuvo gavęs iš Ugandos.
Dar vėliau bankas jau aiškino, kad čekis buvo apmokėtas ir gavo pinigus iš Ugandos tik vėliau juos grąžino atgal. Vėliau bankas informavo, kad čekiai neribotą laiką gali būti atšaukti, o bankas patikrina tik čekio rekvizitus“, – dėstė L. Dambrauskas.
Jis teigė, kad būtent už čekio mokumo patikrinimą ir pinigų pervedimą manė sumokėjęs komisinį mokestį – 46,63 euro.
„Tačiau bankas neatliko tinkamai savo paslaugų ir dabar visus savo nuostolius nori permesti man, – sakė pašnekovas. – Bankas už atlygį neva tikrina čekio mokumą, nors realiai tik pasiima komisinį mokestį. SEB bankas klientui reikalaujant nesuteikia jokios informacijos dėl savo paslaugų rizikos ir kad čekio mokumo tikrinimas yra niekinis.“
Naudojami sukčiavimo tikslais
SEB prevencijos departamento direktorius A. Šapola DELFI sakė, kad negali komentuoti konkrečiai L. Dambrausko atvejo. „Dėl banko konfidencialumo įsipareigojimų klientams“, – tvirtino jis.
Banko atstovas sakė, kad bankai, teikdami finansinę paslaugą, atlieka tarpininko vaidmenį, tačiau dėl čekio davėjo patikimumo riziką prisiima pats klientas.
„Dėl čekių klastojimo rizikos ir galimo jų panaudojimo sukčiavimo tikslais šios mokėjimo priemonės populiarumas pasaulyje (ir privačiame, ir verslo sektoriuose) mažėja. Todėl klientams patariame čekius priimti tik iš patikimų, jiems pažįstamų asmenų.
Jei kyla įtarimų dėl čekį pateikusio asmens tikslų ir jo mokumo, rekomenduojame rinktis alternatyvią atsiskaitymo priemonę, pavyzdžiui, tarptautinį pavedimą, akredityvą“, – dėstė A. Šapola.
Jis ragino ypač atsargiai vertinti iš užsienio gaunamus „verslo užsakymus“, kai sutarus mokėjimą atlikti čekiu, užsakovas staiga apsigalvoja, užsakymą atšaukia ir paprašo pinigus grąžinti tarptautiniu pavedimu.
„Jei sulaukėte tokios įvykių eigos, jei jums „užsakovo“ atsiųstas čekis buvo išrašytas vienoje užsienio šalyje, o grąžinti lėšas prašoma į kitoje šalyje esančio banko sąskaitą, turėtų kilti rimtų įtarimų, kad bendraujate ne su potencialiu klientu, bet su galimais apsimetėliais“, – sakė A. Šapola.
Jis sakė, kad bankas netikrina čekyje esančių duomenų teisingumo, o gaudamas mokėjimą pagal čekį klientas sumoka čekio inkasavimo mokestį – 1 proc. sumos (mažiausiai 8, daugiausiai 100 eurų) bei užsienio bankų mokesčius.
„Čekyje nurodyta suma, nekeičiant valiutos, į sąskaitą banke įprastai įskaitoma per 3-4 savaites, tačiau ji gali būti atšaukta. T.y. kilus pagrįstų abejonių dėl čekį išrašiusio asmens mokumo ir užsienio bankui (bankui korespondentui) paskelbus čekį negaliojančiu, klientui teks grąžinti pagal čekį jau išmokėtą sumą.
Bankų praktikoje yra buvę atvejų, kai bankas korespondentas, gavęs informacijos, kad čekį išrašęs asmuo yra nemokus, atšaukia ir susigrąžina lėšas praėjus net beveik metams nuo jų įskaitymo“, – pasakojo SEB prevencijos departamento direktorius.
Bylinėjasi teisme
L. Dambrauskas pripažino, kad su klientu iš Ugandos bendravo pirmą kartą, tačiau nesutinka SEB grąžinti beveik 5 tūkst. eurų, kurie pagal nemokų čekį buvo pervesti į jo sąskaitą.
„SEB nurašė 200 eurų, likutį nuo tos sąskaitos. Man dėl to likučio duoti į teismą neapsimoka, nes daugiau išleisiu, nei atgausiu tą likutį. SEB dabar padavė mane į teismą. Rašysiu ieškinį prieš, kad prisiteisčiau visą žalą“, – pasakojo verslininkas.
Jis teigė, kad dėl šios daugiau nei pusę metų besitęsiančios istorijos buvo priverstas sustabdyti savo įmonės veiklą.
„Dėl to praradau labai daug užsakymų. Klientai supranta, kad jei man perves pinigus, jie užsišaldys ilgam laikui. Negaliu atsiskaityti su žmonėmis“, – teigė L. Dambrauskas.
„Sodros“ duomenimis, balandžio 20 dieną „Translauda“ turėjo du darbuotojus ir 217 eurų skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.
