Lietuvos centrinio banko vadovas dalyvauja TVF būstinėje Vašingtone kas pusmetį vykstančiuose posėdžiuose ir su forumo dalyviais aptaria ekonomikos raidą atskiruose Lietuvą dominančiuose regionuose.

„Nors euro zonos ekonomikos augimo lygis ir neaukštas, tačiau stabilus, o tai nuteikia pozityviai. Didžiausi stabdžiai, trukdantys ūkio plėtrai, gali būti susidarę dėl didelio neapibrėžtumo politinėje ES darbotvarkėje: būsimų parlamento rinkimų Prancūzijoje, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje bei artimiausius dvejus metus truksiančių precedento neturinčių „Brexi“t derybų. Optimizmas sumažėja ir vertinant fiskalinę euro zonos šalių situaciją“, – sakė V. Vasiliauskas ir atkreipė dėmesį į tai, kad daugumai šalių kyla sunkumų įgyvendinant sutartus įsipareigojimus.

Europos Komisijos (EK) duomenys rodo, kad šiemet tik trečdalio euro zonos valstybių skolos rodiklis neviršija ES teisės aktais toleruojamų 60 proc. BVP. O penkiose iš jų valstybės skola viršija per metus sukuriamą BVP. Iš pernai daugiau kaip 60 euro zonos šalims pateiktų EK rekomendacijų tik dvi buvo visiškai įgyvendintos. Įgyvendinant dar trisdešimt rekomendacijų buvo pasiekta tik ribota pažanga, o taikydamos visas kitas rekomendacijas šalys pasistūmėjo itin nedaug arba EK siūlomų rekomendacijų visiškai neįgyvendino.

„Manau, realių sankcijų taikymo precedentas galėtų paskatinti ES ir euro zonos šalis atsakingiau laikytis įsipareigojimų“, – sakė Vitas Vasiliauskas.

Jo teigimu, tai, kad EK dar niekada nėra taikiusi realių sankcijų už ES ekonominę valdyseną apibrėžiančių teisės aktų nepaisymą, neskatina laikytis taisyklių. Įprasta, kad EK tik pratęsia fiskalinių įsipareigojimų įgyvendinimo terminą.

V. Vasiliauskas atkreipė dėmesį į atskirų šalių ekonomikos disbalansą – šiemet tokius ekonomikos iškraipymus EK užfiksavo net trylikoje valstybių narių. Disbalansai, parodantys pažeidžiamiausias šalių ekonomikos sritis, daugelyje valstybių taip pat yra taisomi nenoriai.

„Deja, tokiais atvejais galima būtų taikyti perviršinio disbalanso procedūrą, skirtą ekonomikos iškraipymams sumažinti, bet nė vienai šaliai irgi dar nebuvo pradėta“, – pažymėjo Lietuvos banko vadovas.