Finansų ministerijos duomenimis, dėl 2017 metais taikomų mokesčių lengvatų mokestinės pajamos bus apie 1 021,3 mln. eurų mažesnės.
Tai reikšminga suma, nes visos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos pajamos sudaro 9 997 mln. eurų.
Ministerija prognozuoja, jog daugiausia pajamų bus negauta iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) – 533,1 mln. eurų. Pelno mokesčio ir akcizų pajamos 2017 metais bus mažesnės atitinkamai 192 ir 178,2 mln. eurų. Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pajamos dėl galiosiančių lengvatų bus 118 mln. eurų mažesnės.
43 lengvatos
Minėtiems keturiems mokesčiams šiuo metu galioja 43 lengvatos. Tarp jų jau nebėra PVM lengvatos šildymui (metinė kaina apie 47 mln. eurų). Ši lengvata nustoja galioti nuo birželio 1 dienos.
Brangiausiai iš galiojančių lengvatų kainuoja metinis neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) taikymas – 290 mln. eurų. Antroje vietoje – žemės ūkyje ir žuvininkystėje naudojamo žymėto dyzelino atleidimas nuo akcizų (87,1 mln. eurų). Pigiausiai atsieina lengvata biodegalams – 0,1 mln. eurų.
Sauliaus Skvernelio Vyriausybė savo priemonių plane yra numačiusi galiojančių mokestinių lengvatų įvertinimą ir panaikinimą tų, kuriomis nepasiekti joms keliami tikslai ir kurios nėra efektyvios ir socialiai teisingos.
Prieš kurį laiką DELFI apklausti ekonomistai sutarė, jog šis darbas yra vienas svarbiausių, kuriuos turėtų nudirbti prieš pusmetį išrinkta valdžia.
Nepavydėtina užduotis
Su lengvatų sąrašu ir jų kainomis susipažinęs „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sakė, kad nepavydi tam, kuris turės nuspręsti, kurias eilutes iš ilgo lengvatų sąrašo būtų galima išbraukti.
„Kiekviena lengvata besinaudojanti visuomenės grupė ras argumentų, kodėl ji yra gyvybiškai svarbi ir kodėl ją reikia išsaugoti. Sprendžiant iš aršaus pasipriešinimo dėl kitų klausimų, pavyzdžiui alkoholio prieinamumo ribojimo, spėju, kad šis projektas baigsis nevaisingai.
Paklauskite kokios PVM lengvatos Lietuvoje būtų galima atsisakyti ir iš vaistų gamintojo, viešbučio savininko ir centralizuotą šilumą tiekiančios bendrovės atstovo gausite tris skirtingus atsakymus“, – sakė jis.
Pagrindiniai kriterijai
SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda pastebėjo, jog lengvatoms turėtų būti keliami labai aiškūs kriterijai ir tik pagal jų įvykdymą galima spręsti, ar lengvata sėkminga, ar ne.
„Svarbiausias kriterijus yra jos tikslingumas – ką ketinama skatinti. Antras dalykas – ar lengvata negali pasinaudoti kiti asmenys, kurie visiškai neketina teikti visuomenei paslaugos. Tiesiog įstatymas būna apeinamas ir tomis mokesčių skylėmis pasinaudojama, o lengvata nepasiekia savo tikslo“, – DELFI sakė jis.
Kalbėdamas apie PVM lengvatas, ekonomistas atkreipė dėmesį, jog Lietuva yra viena iš mažiausiai jas naudojančių valstybių Europos Sąjungoje.
„Vis dėlto PVM šildymui galima atsisakyti, nes turime kompensacijų mechanizmą, kuris padeda amortizuoti to pasekmes finansinių resursų stokojančiai visuomenės daliai“, – sakė G. Nausėda.
NPD=MMA
„Kalbant apie visą kompleksą lengvatų, kurios vienaip ar kitaip susijusios su žemės ūkiu, nori nenori, atkreipi dėmesį į žymėtą dyzeliną ir jo atleidimą nuo akcizo. Suma tikrai yra labai didelė (87,1 mln. eurų)“, – dėstė G. Nausėda.
Jis suskaičiavo, kad jei ši suma būtų sutaupyta, būtų galima NPD (dabar 310 eurų) padidinti iki minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA, 380 eurų).
„Grubiai tariant, maždaug tas ant to išeitų“, – sakė ekonomistas.
G. Nausėda pastebėjo, jog Lietuvoje žymėto dyzelino tarifas, lyginant su kitomis ES šalimis, yra pats mažiausias, gerokai mažesnis nei Estijoje ar Latvijoje.
„Klausimas, ar nėra didelio piktnaudžiavimo šiuo tarifu, nes sunku pasakyti, ar tas dyzelinas nėra pilamas į kokį nors automobilį, kuris mažai bendro turi su žemės ūkiu. Bendrai manau, kad atėjo poreikis pakalbėti labai rimtai, ar tos istoriškai susiklosčiusios lengvatos žemės ūkiui iš tikro atitinka dabartines realijas, ar tenkina lygesnio apmokestinimo principą“, – komentavo G. Nausėda.
NPD – pavyzdinė lengvata
Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas sakė, kad pagrindinė mokesčio lengvatos funkcija turėtų būti socialinė – sumažinti pajamų nelygybę dar apmokestinimo metu.
„Vietoje to, kad viena ranka paimtum, o kita – duotum, paprasčiausiai mažas pajamas gaunantys yra mažiau apmokestinami. Šiuo atveju žymėto dyzelino mažesnis akcizas neatlieka tos funkcijos, nes visi ūkininkai gali ja naudotis: ir pelningai dirbantys ūkiai, ir tie, kuriems ta lengvata yra gyvybiškai svarbi“, – G. Nausėdai pritarė jis.
Ž. Mauricas sakė, kad NPD yra pavyzdys, kokios turėtų būti visos kitos lengvatos.
„Dalis valstybių, pavyzdžiui, Airija, Australija, Naujoji Zelandija, taiko netgi neigiamą tarifą. Jei asmuo dirba, augina du vaikus, tai valstybė dar primoka 20 proc. atlyginimo tam, kad jis negyventų iš pašalpų“, – DELFI sakė ekonomistas.
Jis taip pat sakė, jog šiuo metu esmė yra, kad Vyriausybė neįvestų kokių nors naujų lengvatų.
„Pavyzdžiui, PVM lengvatos maisto produktams, nes ją gautų visi ir nebūtinai tie, kam jos reikia. Dar nebūtinai tos kainos sumažėtų tiek, kiek norima. Kadangi maistą perka visi, tiek turtingi, tiek ne, tai ta lengvata netenka prasmės“, – sakė Ž. Mauricas.
Siūlo reformuoti principus
Savo ruožtu N. Mačiulis dėstė, kad siekiant socialinės atskirties ir pajamų nelygybės mažinimo reikėtų iš esmės reformuoti gyventojų pajamų apmokestinimo principus.
„Dabar vienoks NPD taikomas darbo pajamoms, kitoks (daug mažesnis) – kapitalo pajamoms, žemdirbių bei kai kurioms kitoms individualios veiklos pajamoms taikomas ne NPD, o sumažintas pajamų mokesčio tarifas, o daugybė kitokių pajamų išlieka visai neapmokestinamos.
Kitaip sakant, mokesčio tarifas diferencijuojamas ne pagal pajamų dydį, o pagal jų kilmę. Tokia sistema yra paini, neefektyvi ir neteisinga. Paprasčiausia būtų vertinti visas bendras gyventojo pajamas, nepriklausomai nuo jų šaltinio, ir tada joms taikyti vienodą NPD, kuris turėtų siekti bent 500 eurų per mėnesį“, – sakė jis.
N. Mačiulis paaiškino, kad tai reikštų, jog visos pajamos iki 6 tūkst. eurų per metus (t. y. 500 Eur/mėn.) būtų visai neapmokestinamos, o pajamas virš šios sumos, nepriklausomai nuo jų kilmės, būtų apmokestintos vienodu 15 proc. tarifu.
„Pavyzdžiui, jei žmogus per mėnesį gauna 300 eurų pensiją, 100 eurų dividendų ir 100 eurų už parduotą žemės ūkio produkciją, jam GPM visai mokėti nereikėtų. Bet jei kitas asmuo gauna 300 eurų pensiją, 100 eurų kapitalo prieaugio pajamas ir 300 eurų atlyginimą, bendros jo pajamos siektų 700 eurų, todėl 200 eurų būtų apmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu“, – sakė ekonomistas.
Kalbėdamas apie pelno mokesčio lengvatas N. Mačiulis nurodė, jog jų sąrašą reikėtų dar labiau praplėsti ir padaryti jį stabilų, nejudinamą.
„Tai yra vienas iš nedaugelio būdų, kuriuo Lietuva gali pritraukti užsienio kapitalo įmonės ir paskatinti jas veiklą vykdyti Lietuvoje, o ne, pavyzdžiui, Airijoje ar Estijoje. Tai galėtų būti ir netiesioginė, bet labai efektyvi priemonė emigracijos stabdymui – nes tik didelė gerai apmokamų darbo vietų pasiūla, o ne pažadai ar pašalpos gali sustabdyti emigraciją“, – sakė jis.
