Ž. Mauricas prognozuoja, kad tuoj ir JK bus pigiau nei Lietuvoje

„Infliacija pakyla, dvylika mėnesių vyksta balius, visi džiaugiasi, kaip smagu, infliacija pakilo – aš turiu daug pinigų, bet po dvylikos mėnesių visi supranta, kad tų pinigų nebėra iš tikrųjų, nes kainos pakilo, visi išsileidę, ir tada mažmeninės prekybos apyvarta krenta. Tai čia iš tikrųjų yra didžiausia grėsmė, ji yra kaip pusiau tiksinti bomba“, – sako „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Jis „Verslo žinių“ surengtame Prekybos forume pasakojo, kad dėl spartaus infliacijos augimo kitų metų pradžioje, o gal šių metų pabaigoje matysime mažmeninės prekybos lėtėjimą arba augimas išvis sustos. Taip pat jis pasakojo, kodėl Lenkijos jau nebepavysime, ir kainų skirtumas tik didės, o tuoj ir D. Britanijoje apsipirkti bus pigiau.

Augantys atlyginimai kelia nerimą

Ž. Mauricas pabrėžė, kad šiais metais atlyginimai gali kilti sparčiai, tačiau didžiausia grėsmė, kad sparčiai kils ir infliacija.

„Realiai jau dabar, pagal nedarbo lygį, potencialiai mūsų atlyginimai galėtų kilti dviženkliu greičiu – apie 10 proc. 2015-2016 metais darbo užmokesčio augimą stabdė žemos naftos kainos, neutrali fiskalinė politika ir Rusijos ekonominė krizė.

Dabar tų veiksnių nei vieno nebeliko šiais metais. Naftos kainos jau šiek tiek kyla, importuojamų prekių kainos taip pat kyla – tai pasaulinė tendencija, fiskalinė politika tampa ne neutrali, o ganėtinai dosni, atlyginimai kyla viešam sektoriui, pensijos kyla – viskas kyla“, – sakė jis.

Ž. Mauricas teigė jokiu būdu nesiekiantis pasirodyti kaip godus bankininkas, nenorintis, kad atlyginimai kiltų, tačiau pripažįsta, kad nenori jog atlyginimai kiltų tik tam, kad juos kitą dieną suvalgytų kylanti infliacija.

„Noriu perspėti, kad mes galime įsisukti, ir įsisukę galime prisivirti sau košės, nes galime tapti brangi šalis, prieš tapdama turtinga. Jau dabar kainos, lyginant su ES vidurkiu, yra didesnės negu Lenkijoje, ir jau praktiškai beveik panašios kaip Čekijoje. Vadinasi, mes centrinės Europos regione tapsime praktiškai nebekonkurencingi“, – atkreipė dėmesį.

Lenkijos jau nebepavysime

Prekybos forumo moderatoriaus paklaustas, kada kainos Lietuvoje bus tokios pat kaip Lenkijoje, ekonomistas šmaikštavo: „O kodėl Lenkijoje turi kainos taip kilti?“

Jis apgailestavo, kad Lenkijos, deja, jau nebepavysime, o kainų atotrūkis tik didės.

„Lietuva praktiškai jau dabar nėra pigios darbo jėgos šalis, kaip danai vokiečiams, taip mes esame lenkams. Realiai danai su Vokietija nekonkuruoja maža kaina, nes Danijoje maždaug viskas 40 proc. brangiau negu Vokietijoje, manau, kad lygiai toks pats santykis bus tarp Lietuvos ir Lenkijos. Jau dabar kainų skirtumas yra daugiau nei 20 proc., manau jis tik didės.

Mums belieka būti lygiai tokiems pat nagliems, agresyviems, kaip danai. Tai mūsų vienintelis kelias, turime investuoti į technologijas, būti lankstūs, tik tokiu būdu Lietuva gali išlaikyti konkurencingumą“, – sako jis.

Jis taip pat leido sau pašmaikštauti ir nestokojo geros nuotaikos. „Manyčiau, kad pasivyti lenkus yra misija neįmanoma, reikia tą pripažinti ir ieškoti kitų būdų, kaip mes galėtume su jais konkuruoti. Pavyzdžiui, pas mus gali būti maloniau nei Lenkijoje prekintis, juk ten nėra labai malonu prekintis – ten žmonės laukia eilėse, stumdosi, prekės nelabai gražiai sudėtos lentynose“, – linksmino publiką.

Galime tapti brangesni nei D. Britanija

Dar didesnę grėsmę jis įžvelgia tame, kad Lietuvoje infliacija prognozuojama spartesnė nei daugumoje kitų valstybių. Vadinasi, po kelerių metų galime susidurti su niūria realybe, kad ir D. Britanijoje apsipirkti bus pigiau nei Lietuvoje.

„Kas yra dar grėsminga tokioje situacijoje, kad jei kitose šalyse ta infliacija taip nekyla, pvz. mūsų kaimyninėje Lenkijoje, tai mes galime po tokio gero suktuko (kai sparčiai kyla tiek atlyginimai, tiek infliacija – DELFI) kelių metų pasižiūrėti, kad ne tik į Lenkiją prekių yra pigiau važiuoti, bet ir toje pačioje D. Britanijoje pigiau apsipirkti“, – sako jis.

Ekonomistas taip pat apgailestavo, kad sidabrinės kulkos, kaip išspręsti situaciją ir suvaldyti infliaciją, – nėra. Lietuvą galėtų išgelbėti tik itin didelis produktyvumo proveržis.

„Deja, mes tų įrankių mažai turime. Mes esame eurozonoje, palūkanos liks žemos. Konkurencija – vienas iš veiksnių, investicijos į technologijas. Mes turime būti žymiai labiau pažengę, negu tie patys kaimynai lenkai, čekai tam, kad išlaikytume panašų konkurencingumo lygį“, – sakė jis.