Jungtinėje Karalystėje šiuo metu veikia bent kelios lietuvių įkurtos medicinos klinikos, kuriose paslaugas teikia bendrosios praktikos gydytojai arba siauresnės specializacijos specialistai – odontologai, ginekologai, psichologai ir kiti. Tačiau jų „Brexit“, atrodo, negąsdina – labiau baiminasi pacientai.

Sveikatos apsaugos darbuotojų iš Lietuvos galima sutikti ne tik mūsiškių klinikose, bet ir JK gydymo bei slaugos įstaigose, tačiau nei jie, nei imigrantai iš kitų šalių neužpildo didžiulių spragų. Nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS) trūkstamus darbuotojus skaičiuoja tūkstančiais, taigi vilioja juos rekordiniais atlyginimais iš kitų ES valstybių, taip pat ir Lietuvos.

Lietuvos gydymo įstaigose taip pat juntami nedideli „Brexit“ sukelti virpesiai: apie emigraciją galvojantys slaugytojai savaip įvertino šį britų žingsnį.

„Tiesa“ atskleidžia, kaip į „Brexit“ sureagavo JK paslaugas teikiantys, šioje šalyje dirbantys ir apie ateitį joje galvojantys lietuviai.

Politika klinikos nepaveikė

Londone jau trylika metų veikiančios lietuviškos odontologijos klinikos „UK Smiles“ vadovas Linas Bielskis sako, kad vienintelis pasikeitimas, kurį pajuto nuo praėjusių metų birželį įvykusio referendumo, – tai lankytojų nuotaikos.

„Jaučiasi, kad apie „Brexit“ jie kalba dažniau. Kai kuriuos žmones kamuoja nežinomybė, kiti baiminasi dėl ateities... Kalbos ir lieka kalbomis, o apčiuopiamo nieko nėra – viskas teka sava vaga. Pas mus klientų nesumažėjo, gal net šiek tiek padaugėjo“, – veiklos laikotarpį nuo praėjusių metų birželio trumpai apibūdino L. Bielskis.
Linas Bielskis

Dvi „UK Smiles“ klinikos įsikūrusios tose Londone vietose, kur gausu imigrantų – Stratforde bei Romforde. Todėl natūralu, jog ir svarią jų lankytojų dalį sudaro ne britai.

Gydymo įstaigų vadovas pripažįsta, kad svetimšaliai jo verslui turi nemažą reikšmę, tačiau netiki, jog šiai lankytojų grupei teks palikti Jungtinę Karalystę.

„Taip tikrai nebus. Jungtinėje Karalystėje dirba apie 3 milijonai atvykėlių iš ES, daug įmonių iš įvairiausių sektorių tiesiog priklausomos nuo imigrantų, tad jų išsiuntimas namo reikštų verslų žlugimą – negi tai bus daroma tyčia? – nenori tikėti L. Bielskis. – Antra, daugelis iš jų gyvena jau ilgiau nei penkerius metus ir įgijo teisę tapti rezidentais. Ir pati šalies premjerė Theresa May, iš pradžių gana griežtai kalbėjusi imigrantų atžvilgiu, jau sušvelnino toną ir pripažįsta, kad be tos darbo jėgos britams būtų sunku, ir vertina imigrantų indėlį. Todėl nesinori tikėti, kad vieną dieną kokiam milijonui bus pasakyta tiesiog išvažiuoti.“

Puikiai Jungtinės Karalystės verslo aplinką perpratęs lietuvis sako negirdėjęs kalbų, kad jų sektoriuje artimiausiu metu galimos kokios nors „Brexit“ sukeltos permainos.

„Dirbame kaip ir dirbome, – patikina klinikos vadovas. – Jokios papildomos kontrolės neturėtų būti. O jeigu ir būtų, tai mums, kaip ir kiekvienam verslui, tektų prisitaikyti.“

L. Bielskis teigia nesusidūręs ir su kita problema, apie kurią pastaruoju metu netyla kalbos viešojoje erdvėje, – medicinos specialistų trūkumu Jungtinėje Karalystėje.

„Kai reikėjo, mums tikrai neteko ilgai jų ieškoti. O jeigu kiti neranda, tai tam, matyt, yra kitos priežastys“, – mano jis.

Pakoregavo emigruojančiųjų srautus

Jungtinė Karalystė jau ne vienerius metus yra ta šalis, kuri iš Lietuvos išvilioja bene daugiausia kvalifikuotų sveikatos apsaugos darbuotojų. To priežastis labai paprasta: kur kas didesnis atlygis už analogišką darbą.

„Žinoma, migruoti skatina ekonominės priežastys, – „Tiesai“ patvirtino Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Baublytė. – Lietuvoje, pavyzdžiui, tarp slaugytojų yra didžiulis atotrūkis: kai kuriose įstaigose jie uždirba minimalią algą, kai kur – trigubai daugiau. Na, o Jungtinėje Karalystėje slaugytojai gali uždirbti net iki 8 kartų daugiau nei čia.“

Algos dydis britiškoje sveikatos apsaugos sistemoje dirbantiems slaugytojams, pasak pašnekovės, priklauso nuo to, ar dirbama pagal licencijuotą specialybę, ar pasirenkama socialinė priežiūra – taip, beje, daro daugelis.

„Profesiniu požiūriu socialinė slauga yra kaip ir žingsnelis atgal, tačiau kai atlyginimas net kelis kartus didesnis, tai nebėra svarbu“, – sako A. Baublytė.

Jos teigimu, nemaža dalis slaugytojų Jungtinėje Karalystėje ir kitose šalyse, kur galima uždirbti nepalyginamai daugiau, dirba kitokiu ritmu: du mėnesius darbuojasi užsienyje, vieną ilsisi Lietuvoje. Tačiau net ir dirbant tokiu grafiku kišenės papilnėja kur kas labiau nei per tris mėnesius namuose.
Lietuvoje 2016 metais vidutinis slaugytojų darbo užmokestis buvo 696 eurai. Mažiausiai uždirbo rajonuose esančių sveikatos apsaugos ir gydymo įstaigų darbuotojai, o kai kurių Mažeikių, Vilniaus ir Klaipėdos įstaigų slaugytojų užmokestis siekė 1 tūkst. ir daugiau eurų.
Bendrosios praktikos slaugytojai

„Jau ne pirmi metai slaugytojų trūkumas yra viena iš prioritetinių problemų, – konstatuoja A. Baublytė. – Jei ne žmonių kantrumas ir sėslumas, išvažiuotų dar daugiau. Trūksta pinigų, be to, reikėtų pertvarkyti įstaigas struktūriškai, nes gyventojų skaičius šalyje mažėja.“

Anot Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės, šioje srityje Lietuvoje taip pat juntamas „Brexit“ poveikis, šiek tiek pakoregavęs darbuotojų migracijos srautus.

„Yra dvi bangos: tie, kurie dar bando suspėti į traukinį ir išvažiuoti, kol britai neužsidarė sienų, ir tie, kurie nutarė palaukti, kuo pasibaigs „Brexit“, ir tik tada priimti sprendimus. Yra ir tokių, kurie laukia, kol Lietuvoje bus galutinai apsispręsta ir dėl dvigubos pilietybės“, – sako A. Baublytė.

Viliojo rekordine alga

Tiesa, britus irgi kamuoja panašios problemos. Šalies sveikatos apsaugos sistema šiuo metu išgyvena didesnį nei bet kada darbuotojų trūkumą, dėl kurio pacientai priversti laukti kvalifikuotos pagalbos.

Taigi šių metų pradžioje NHS paskelbė tikrą viliotinį darbuotojams iš Europos Sąjungos ir ėmė verbuoti juos vykti į JK. „The Telegraph“ sausį pranešė, kad jau atrinkti pirmieji 500 darbuotojų iš Lietuvos, Lenkijos, Kroatijos, Ispanijos bei Graikijos. Po 12 savaičių mokymų jie turėjo tapti visateisiais sistemos nariais.

Medicinos darbuotojai gundomi 90 tūkst. svarų sterlingų metiniu atlyginimu, žadama, kad bus pasirūpinta jų persikraustymu iš gimtinės į JK.

Tuo metu britų spauda negailestingai kritikuoja krizės krečiamą NHS – anot žurnalistų, „Brexit“ taps dar viena vinimi į šalies sveikatos apsaugos sistemos karstą. Jau dabar atvykstantys specialistai neužkaišo žiojinčių sveikatos apsaugos ir priežiūros įstaigų personalo spragų. Jeigu po dvejų metų bus apribota migracija, britų lauks dar skaudesnės pasekmės.

Kokios desperatiškos medicinos įstaigų pastangos prisivilioti specialistų, praėjusią savaitę puikiai pademonstravo Rytų Anglijoje esančio Peterborough miesto ligoninės pasiūlymas. Nerasdami mediko, galinčio ilgąjį savaitgalį dirbti priimamajame, ligoninės vadovai paskelbė mokėsiantys 95 svarus sterlingų per valandą, pranešė „The Guardian“. Darbuotojų priimamuosiuose trūksta visur, tačiau tik šiame mieste imtasi tokių drastiškų viliojimo veiksmų.

Abejojama ir tuo, ar „Brexit“ šalininkų agitacinis šūkis – vietoj įmokų į ES biudžetą kas savaitę NHS iždą papildyti 350 mln. svarų sterlingų – virs realybe.

Darbe apie „Brexit“ nekalba

„Kolektyve santykiai yra visiškai formalūs, su kolegomis kalbamės tik apie tai, kiek mus sieja darbas, ir nė žodžio daugiau, niekada neteko girdėti diskusijų, kurios būtų susijusios ne su darbu. Man kasdien tenka betarpiškai bendrauti su dviem bendradarbėmis, kurios atvykusios iš Lenkijos ir Slovakijos. Jos nepanikuoja, britai – juo labiau. Neatrodo, kad į ligoninę atvykstantys lietuviai taip pat dėl „Brexit“ panikuotų“, – pasakojo šioje ligoninėje vertėja dirbanti Roberta Dromantė.
Roberta Dromantė

Ji sutinka, kad Peterborough ligoninėje pacientų srautai ir dirbančių medikų skaičius proporcingai nesutampa – gydytojų per mažai. Tačiau ši problema atsirado tada, kai mieste prieš penkerius metus buvo pastatyta ir duris atidarė nauja ligoninė, o dvi senosios buvo uždarytos.

„Aš niekaip nevertinsiu tokio jų sprendimo, tačiau nuo pat naujosios ligoninės atidarymo ir senųjų uždarymo buvo akivaizdu, kad personalo ir vietos joje per mažai, palyginti su tuo, kiek atvyksta pacientų. Pagal tokius jų srautus, mano manymu, Peterborough reikėtų dar bent dviejų tokio dydžio ligoninių. Na, o jeigu reikėtų išvykti iš kitų ES valstybių atvykusiems medikams, tai šios ligoninės lauktų žlugimas – pusė viso personalo yra ne britai“, – sakė R. Dromantė.