Apie tai, kad likus savaitei iki šv. Velykų lietuviai tiesiog apgulė arčiausiai mūsų šalies esančias Lenkijos parduotuves, jau spėjau parašyti. Tačiau vienas faktas liko nepaminėtas – kone kiekvienas pirkėjas iš Lietuvos, Suvalkų „Kaufland“ parduotuvėje prisikrovęs vežimėlį lenkiškos mėsos, sūrių, higienos reikmenų ir augintinių pašaro, pirko ir alkoholinių gėrimų, daugiausia alaus.
Pigiausias 7,2 proc. stiprumo lenkiškas alus pusės litro skardinėse kainavo 1,79 zloto (0,42 euro). Tačiau juo lietuviai beveik nesidomėjo.
Kur kas daugiau dėmesio sulaukė akcija šviesiam 5,6 proc. alui. Keturių 0,5 litro skardinių pakuotę buvo galima nupirkti už 7,48 zloto (1,77 euro), tai viena skardinė mūsų pinigais kainavo 0,44 euro. Po vieną 4 skardinių pakuotę pirko tik retas, o dauguma „Kauflande“ apsipirkinėjusių lietuvių krovė į vežimėlius po 4-6.
Ne ką mažiau populiarus buvo premium segmentui priskiriamas 5 proc. stiprumo lenkiškas alus po 2,69 zloto (0,64 euro) už pusės litro butelį. Tačiau prie kasų paaiškėjo, kad stiklo tarai lenkai taiko 0,30 zloto (0,07 euro) užstatą, todėl alus iškart pabrango iki 2,99 zloto (0,71 euro).
Alaus skyriuje kalbinti pirkėjai iš Lietuvos nebuvo itin šnekūs, bet siuntė „linkėjimus“ Sveikatos apsaugos ministrui dr. Aurelijui Verygai.
„Greitai valdžia galės džiaugtis, kad lietuviai visai nustojo gerti, kaip kokie musulmonai. O mes jau baigiam užmiršti lietuviško alaus skonį. Va, parsivešiu tiek, kad dviems savaitėms užteks, o paskui vėl reikės atvažiuoti. Juk ne vien alų, ir maistą čia perkam, tai kelionė tikrai atsiperka ir dar susitaupo,“ – pasakojo Julius iš Marijampolės.
„Aną kartą „Žyveco“ parsivežiau, bet šito „Kaszteliano“ dar neragavau. Draugai anksčiau šaipydavosi, kad lenkai nemoka gero alaus pagaminti, bet dabar patys ragauja ir nesirauko,“ – kalbėjo druskininkietis Vaidas.
Skardinės ir plastikinės taros užstato sistema Lenkijoje dar nesukurta, bet taupiausi lietuviai, ištuštinę alaus skardines, įsigudrina jas apklijuoti lietuviško alaus barkodų kopijomis ir sukišti į taromatus.
Ir taip nebrangus lenkiškas alus tuomet jiems atpinga dar 10-čia centų už skardinę.
Suvalkų „Kaufland“ parduotuvės stipriųjų gėrimų skyriuje lietuviai vieni kitiems per galvas nelipo, nes pigiausios degtinės, kainavusios po 18,99 zloto (4,50 euro) už puslitrinį butelį, lentyna jau buvo ištuštinta.
Beliko brangesnė, kainavusi nuo 19,99 zloto (4,74 euro). Vyno skyriuje dairėsi vos vienas kitas pirkėjas iš Lietuvos, bet perkančių pastebėti neteko.
Lietuvoje nuo kovo 1 d. akcizų tarifai alui padidėjo 112 proc., vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams bei tarpiniams produktams – nuo 92 iki 111 proc., etilo alkoholiui – apie 23 proc. Todėl populiariausių rūšių lietuviško alaus pusės litro butelis arba skardinė kainuoja apie 1 eurą, o tokios pačios talpos degtinės butelis – apie 8 eurus.
Tiesa, prekybininkai DELFI sakė nepastebintys didesnių prekybos pokyčių pasienio parduotuvėse.
Prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos vadovė Renata Dantė DELFI tvirtino, kad kol kas mažesnių alkoholio pardavimų pasienyje parduotuvės nefiksuojančios.
„Analitikai peržiūrėjo alkoholio pardavimus pasienio miestuose ir vidurio Lietuvoje, tačiau didelių skirtumų, disproporcijų nerado. Akcizas pakilo dar visai neseniai, todėl galbūt per anksti vertinti, kiek pelno, gaunamo iš alkoholio, prekybos tinklas praranda. Ketiname duomenis lyginti ir gegužės mėnesį, gal tada kažkas pasimatys“, – informuoja R. Dantė.
Prekybos tinklo „Maxima“ atstovė taip pat teigia, jog alkoholio prekybos skirtumo pasienyje ir vidurio Lietuvoje nematyti ir lyginant praėjusius metus, bet pastebima, kad krito bendras alkoholio perkamumas.
„Šiuo metu taip pat nepastebime tendencijos, kad pirkėjai būtų labiau pradėję pirkti pigesnius ar silpnesnius alkoholinius gėrimus, greičiau atvirkščiai – mažėja visų alkoholinių gėrimų vartojimas, o nealkoholinių gėrimų pardavimai auga net iki kelių kartų.
Apskritai vertinant prekybos tendencijas, kitų šalių ir Lietuvos patirtis rodo, jog dideli prekių kainų skirtumai lemia reikšmingai augančius įvežamų prekių, šiuo atveju – alkoholio – kiekio augimą. Tai lemia prekybos apyvartos vidaus rinkoje kritimą ir mokesčių mokamų į nacionalinį biudžetą mažėjimą“, – komentuoja R. Dantė.
Alkoholio kiekio disproporcijos nepastebėjęs ir Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius L. Vilimas.
