Praėjusią savaitę DELFI skelbė, kad A. Maldeikienė išsiaiškino, kaip 1 proc. turtingiausiųjų gali sustabdyti emigraciją.
Su Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis susipažinusi politikė atkreipė dėmesį, kad 1 proc. didžiausias pajamas gaunančių asmenų sumoka, palyginti, labai nedaug.
„Labai dideles pajamas gaunantys asmenys gauna labai mažai su darbo santykiais susijusių pajamų – tik 3,21 proc. Jų neapmokestinamos pajamos sudaro 39,02 proc.
Ypač įdomu pažiūrėti į 2013 ir 2011 metus, kai jie gavo atitinkamai 69,96 proc. ir 64,35 proc. visų neapmokestinamų pajamų. O jų indėlis į valstybės biudžetą yra nežmoniškai mažas.
Jungtinėse Amerikos Valstijose standartiškai 1 proc. gyventojų gauna apie 25 proc. visų pajamų, bet jie sumoka beveik 50 proc. federalinio biudžeto. Tai yra progresinė mokesčių sistema, kuri reiškia, kad jie išlaiko visus iki medianos, tai Lietuvoje būtų 600 tūkst. gyventojų“, – DELFI sakė pašnekovė.
A. Maldeikienė rėmėsi efektyviais gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifais, apskaičiuotais nuo pajamų apyvartos.
Iš jų matyti, kad didžiausią dalį nuo savo pajamų sumokėjo uždirbantys nuo 714 iki 2142 eurų, t. y. žmonės, gaunantys nuo 1 iki 3 vidutinių darbo užmokesčio (VDU) dydžių per mėnesį. Jiems GPM tarifas siekė 11 proc.
Mažiausią dalį savo pajamų valstybei atidavė uždirbantys mažiau nei minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA), t. y. iki 313 eurų. Jiems efektyvus GPM tarifas buvo 3 proc.
Tačiau ne ką didesnę dalį sumokėjo gaunantys didžiausias pajamas. Daugiau nei 7141 eurą gaunantiems gyventojams efektyvus GPM tarifas 2015 metais buvo 4 proc.
Siūlo skaičiuoti nuo apmokestinamų pajamų
G. Nausėda pabrėžė, kad efektyvų GPM tarifą reikėtų skaičiuoti ne nuo pajamų apyvartos, o nuo apmokestinamų pajamų po leistinų atskaitymų.
Kaip DELFI išaiškino VMI komunikacijos vadovas Darius Buta, pajamų apyvarta yra visos (tiek apmokestinamos, tiek neapmokestinamos) gyventojo deklaruotos pajamos iki Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme leistinų atskaitymų (t. y. iki išlaidų, susijusių su pajamų gavimu bei iki nustatytų neapmokestinamų pajamų dydžių, kitų leistinų atskaitymų atskaitos).
„Jeigu atsiribotume nuo pavasarinio emocijų pertekliaus ir ramiai pažvelgtume į statistiką, šiame straipsnyje matematika ir ekonomika smarkiai pykstasi. Ką reiškia frazė, kad 2015 metais „laimingieji“ 13,4 tūkst. asmenų, uždirbę per mėnesį didesnes nei 7141 euro pajamas, gavo per metus net 3,4 mlrd. eurų pajamų ne iš darbo santykių? Čia akivaizdžiai painiojami terminai „pajamos“ ir „pajamų apyvarta“, kitaip tariant, vienoje vietoje imamas išlukštentas graikinis riešutas, kitoje – riešutas su visu kevalu“, – komentavo G. Nausėda.
Jis atkreipė dėmesį, kad su darbo santykiais susijusios pajamos yra klasikinės pajamos, kurios gali būti apmokestintos GPM tarifu, prieš tai pritaikius neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).
„Tuo metu pajamų apyvartos tiesiogiai apmokestinti negalima. Jeigu paėmei 1 mln. eurų paskolą, nusipirkai namą ir vėliau pardavei jį už 1,2 mln. eurų, juk niekam nešaus į galvą apmokestinti 1,2 mln. eurų, o tik realizuotą turto vertės prieaugį – 200 tūkst. eurų. Priešingu atveju Lietuvoje nebebūtų nei vieno nekilnojamojo ar finansinio turto pardavimo sandorio! Atitinkamai ir kalbos apie saujelės buržujų uždirbamas pasakiškas pajamas yra laužtos iš piršto“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė jis.
G. Nausėdos teigimu, VMI pati pati prisideda prie šios painiavos, skaičiuodama efektyvųjį GPM tarifą kaip mokesčio įplaukų ir pajamų apyvartos santykį.
„Tuo metu dėl anksčiau minėtų priežasčių reikėtų šį tarifą apskaičiuoti kaip mokesčio įplaukų ir apmokestinamų pajamų po leistinų atskaitymų santykį. Tuomet buržujų pajamos iš „pasibaisėtinų“ 3,7 mlrd. eurų tampa 1,2 mlrd. eurų per metus, o efektyvus jų apmokestinimo tarifas iš 4,21 proc. virsta 13,02 proc. tarifu. Taigi diskusijos apie emigracijos problemos sprendimą 1 proc. turtingųjų sąskaita yra ne kas kita kaip kažkada O. Benderio išpopuliarintas „opiumas“ liaudžiai“, – sakė jis
DELFI paskaičiavo, kaip atrodytų efektyvus GPM tarifas nuo apmokestinamųjų pajamų.
Apskaičiavus taip, mažiausias pajamas gaunantys asmenys sumoka vos 3,35 proc. Nuo 714,1 iki 2142,3 euro per mėnesį uždirbantys – 13,73 proc.
Visai nedaug nuo jų atsilieka ir 1 proc. gyventojų, gaunantys daugiau nei 7141 eurą per mėnesį, – jų efektyvus GPM tarifas nuo apmokestinamųjų pajamų siekia 13,02 proc.
„Nemanau, kad politikai yra tokie naivūs ir nežino ką daro. Kauliukas mestas – šįvakar virtuvėse daug žmonių šnekės apie tai, kaip valdžia ramsto finansinius nutukėlius ir leidžia jiems dar labiau lobti iš paprastų žmonių kišenės.
Čia rašau ne tam, kad pateisinčiau esamą situaciją. Atvirkščiai, manau, kad progresinių GPM tarifų idėja yra svarstytina, ypač tada, kai bus įdiegtos „Sodros“ įmokų „lubos“. Susėdus keliems gudresniems ekonomistams ir politikams, progresinių mokesčių koncepciją, įvertinus šalies konkurencingumo ir socialinės atskirties aspektus, būtų galima parengti per 45 minutes.
Tačiau susidaro įspūdis, kad kai kam parankiau maišyti emocijų puodą dideliu šaukštu, nei kažką realaus pasiūlyti ir įgyvendinti“, – komentavo G. Nausėda.
VMI taip neskaičiuoja
D. Buta taip pat paaiškino, kad pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą apmokestinamos yra ir pozityvios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos, nutraukus gyvybės draudimo sutartis ar išstojus iš pensijų fondo grąžinamos įmokos (ar jų dalis), atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir kita nauda pinigais arba natūra.
„Efektyvus gyventojų pajamų mokesčio tarifas leidžia įvertinti mokestinę naštą atskiram asmeniui arba jų grupei pagal per mokestinį laikotarpį visų gyventojo gautų pajamų arba pajamų apyvartos faktą“, – sakė jis.
D. Buta pastebėjo, kad pajamų apyvartos rodikliui nedaro įtakos norminių aktų pokyčiai.
„Nepriklausomai nuo neapmokestinamų, apmokestinamų pajamų ir gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo tvarkos skaičiuojamas nuo pirmo euro be jokių atskaitymų, leidžia apibrėžti atskirų gyventojų grupių pajamų struktūrą, jos pokyčius, atskirų pajamų rūšių dinamiką“, – sakė VMI atstovas.
Tuo metu skaičiuojant efektyvų pajamų mokesčio tarifą tik nuo apmokestinamų pajamų, pasak jo, visų pirma, prarandama galimybė įvertinti neapmokestinamųjų pajamų dalį gyventojų pajamų struktūroje, antra – kokią įtaką pajamų apmokestinimui daro leistini atskaitymai.
Mato gyvulių ūkį
Savo ruožtu A. Maldeikienė į G. Nausėdos pastabą reagavo taip: „Vos tik paviešinu oficialius Valstybės kontrolės tyrimus ar Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis, tuoj sužinau, kad mane valdo emocijos.“
„Facebook“ ji parašė, kad G. Nausėda negali susitaikyti su faktu, kad Lietuvoje turime „gyvulių ūkį“.
„Kur lygesnės kiaulės kitų sąskaita minta ir dar nuolat žviegia, kad visus išlaiko. Skaitykite George'o Orwello „Gyvulių ūkį“. Labai pamokanti knyga. Ypač įdomi, kai kiekvienai ten esančiai kiaulei randi vardą tarp Lietuvos politikų ar vadinamųjų ekspertų žiniasklaidininkų“, – teigė ji.
