Beveik 18 kilometrų ilgio tilto, sujungsiančio Rusijos Krasnodaro regioną ir Krymo Kerčės miestą, statybos jau įsibėgėjo. Projektą planuojama baigti kitais metais. Tiltu geležinkelis drieksis per Kerčės sąsiaurį, jungiantį Azovo jūrą šiaurėje ir Juodąją jūrą pietuose.
Šis tiltas simbolizuoja paskutinį Rusijos įvykdytos Ukrainos pusiasalio aneksijos, pradėtos prieš trejus metus, etapą. Nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šį tiltą ir įvardija kaip vieną iš prioritetų, ši transporto jungtis neišgydys lėtinėmis tampančių pusiasalio ligų, samprotauja vietos gyventojai.
Kol situacija nepasikeitė, šie žmonės gyvena su Vakarų sankcijų geluonimi, atskirties nuo didžiosios dalies aplinkinio pasaulio stigma ir moka itin didelę tokių aplinkybių pragyvenimo kainą.
2014 metų kovą Rusijos prezidento V. Putino pajėgos per itin trumpą laiką parengė Krymo perėmimo planą. Krymas tai ne Rytų Ukraina, kur Rusijos remiami kariniai veiksmai vien Donbaso regione pareikalavo 10 tūkst. žmonių gyvybių – čia bent jau sąlyginai ramu, galioja kažkokia nejauki taika.
Neseniai pusiasalyje lankęsi žurnalistai turėjo progos tiesiai iš vietos gyventojų išgirsti, kaip sunku, galiojant tarptautinėms sankcijoms, čia vykdyti bet kokį verslą.
Dauguma turistų (neskaitant atvykstančiųjų iš Rusijos, kurių skaičius auga kaip ant mielių) atkrito, nes į pusiasalį nebeatskrenda užsienio avialinijų lėktuvai, nebeatplaukia laivai. Iš Krymo pasitraukė ir nemažai pasaulinio lygio prekybos vardų.
Maskva dosniai investuoja į pusiasalio infrastruktūrą – kloja ir remontuoja kelius, modernizuoja ligonines, stato minėtąjį tiltą.
Kad ir kaip ten bebūtų, eismo iš Ukrainos verkiant trūksta. Pramonės šakos, tiesiogiai priklausiusios nuo vietos rinkos, pavyzdžiui, žvejyba, išgyvena itin sunkius laikus: Ukraina nebeperka Krymo žvejų laimikio, o Rusijos jis taip pat visai nedomina.
Pagrindinė priežastis – kaina. Vienintelis būdas prekėms judėti pirmyn ir atgal yra keltai, kurie dar 2014 metais vieną sunkvežimį apmokestindavo beveik tūkstančiu dolerių (938 Eur), teigia didmeninės prekybos srityje besisukanti Krymo gyventoja, prisistačiusi Liubovės vardu. Dabar keltų paslaugas subsidijuoja Rusijos valdžia, tad kelto kaina sumažėjusi iki maždaug 200 dolerių (187 Eur).
„Darbai žvejybos bendrovės Kerčėje praktiškai sustojo. Ukraina buvo mūsų vienintelė rinka. Rusijai mūsų žuvies nereikia – jų žuvys tokios pat, tik mūsų gerokai brangesnės“, – teigia Liubovė.
Keli Kryme gaminami produktai, pavyzdžiui, vynas išgyveno laikiną atgimimą. Už jį reikėtų dėkoti rusams, kurie specialiai važiuodavo jo pirkti. Dabar tos euforijos nebeliko.
„2014 metais verslas tiesiog klestėjo, Rusijos rinkoje prekiauti buvo labai paprasta. Dabar tai nesibaigiantis iššūkis“, – sako Marianna Klassova iš „Satera Winery“.
Pirkėjai iš Rusijos tikrai turi iš ko rinktis, o Krymo vynas vienas iš brangesnių, paaiškina ji.
Problema ne tik eksportas. Svarbiausios importo prekės, tarp kurių degalai ir maisto produktai, taip pat turi atkeliauti tik iš Rusijos – tais pačiais brangiai kainuojančiais keltais, kurių paslaugos didina kainas.
Rusijos valdžios atstovai tvirtina, kad Krymo ekonominės perspektyvos džiugina. Į pusiasalį atvykstančių turistų skaičius 2016 metais išaugo 21 proc. (iki 5,6 mln. žmonių), o BVP ekvivalentas 2015 metais šoktelėjo 8,5 proc., teigia valdžios atstovai. Taip pat skelbiama, kad vidutinės pajamos ir atlyginimai, atėjus Rusijos valdžiai, augo kaip ant mielių, nors tenka pripažinti, kad mažmeninė prekyba 2016 metais ir 7,6 proc. susitraukė.
Nekilnojamojo turto brokeris iš Sevastopolio Sergejus teigia, kad nuosavybės vertė Kryme pastaraisiais metais išaugo, nes Rusijos biurokratai ir kariuomenės pareigūnai, atvykę čia po invazijos, pradėjo keltis kartu su šeimomis. Ir tikrai: visi nekilnojamo turto Jaltos kurorte skelbimai akivaizdžiai skirti pasiturintiems rusams.
Dauguma Krymo žmonių gyvena dvigubą gyvenimą: jie priima Rusijos įstatymus ir žaidžia pagal primetamas biurokratizmo taisykles, tačiau ir toliau kaip niekur nieko važinėja į Ukrainos teritoriją aplankyti artimųjų ar gauti vizų tiek į Europą, tiek į Jungtines Valstijas.
Nors dalis Ukrainos žmonių ir toliau vasaroja Kryme, jų skaičius drastiškai sumenko. Turizmo sektorius ir toliau išlieka pagrindiniu pusiasalio pajamų šaltiniu, tačiau sezonas, kuris seniau tęsdavo beveik pusę metų, dabar apsiribojęs vos dviem mėnesiais – liepa ir rugpjūčiu.
Turistai iš kitų Ukrainos teritorijų kadaise ten leisdavo ištisus savaitgalius nuo pat gegužės iki spalio galo. Dabar laikai pasikeitė. Rusai priversti į Krymą plaukti keltais arba skristi, tad tradiciškai atvyksta kartą per sezoną.
Rusijos valdžia modernizuoja ir pagrindinį Krymo oro uostą – Simferopolio. Užsibrėžtas tikslas jau iki šios vasaros užtikrinti skrydžius į 54 Rusijos miestus. Kol kas dėl invazijos ir sankcijų tiems, kurie nori iš Krymo patekti į Ukrainos sostinę Kijevą, tenka pirmiausia skristi į Maskvą, tada jungiamuoju skrydžiu į Minską Baltarusijoje, o tada galiausiai ir į Kijevą.
Didžiulės tarptautinės korporacijos verslo pusiasalyje daryti nenori, taigi nebeliko „McDonald‘s“, „Radisson Hotel“ ir „Mobile Telesystems PJSC (MTC)“.
Nepaisant to, „AvtoFood“ greitojo maisto restoranų tinklas sau sėkmingai pardavinėja „Big Mac“ mėsainius. Galima paskanauti ir kitų patiekalų tiesiai iš „McDonald‘s“ valgiaraščio. „Radisson Hotel“ dabar vadinasi „Riviera Sunrise“, jo iškaba vizualiai primena senąją. Nors kreditinių kortelių bendrovės oficialiai savo veiklą Kryme sustabdė, žmonės ir toliau naudojasi „Visa“ ar „MasterCard“, kuriuos išduoda Rusijos bankai.
Taip pat nemažai mažmenininkų, kurių parduotuvės primena „Apple“ atstovybes ar „Starbucks“ kavines, pavadinimai taip pat kelia tiesiogines asociacijas. „Starmaks“ kavinės Aluštoje savininkai teigia, kad sankcijos savotiškai užtikrina, kad „Starbucks Corp“ dėl autorinių teisių pažeidimų į juos greičiausiai nesikreips.
„iPhone“ telefonai, „Apple“ kompiuteriai – jų galima įsigyti, o atkeliauja jie ne iš kur kitur, o iš Rusijos. Greita paieška internete duoda daug rezultatų, kaip apeiti sankcijas ir netgi užregistruoti „iTunes“ paskyrą (komentarų nepavyko sulaukti nei iš „Starbucks“, nei iš „McDonalds“, nei iš „Apple“.
Jau nekalbant apie ekonominius sunkumus, Krymo žmonės sako, kad už Maskvos kontrolę tenka mokėti ir kitokią duoklę – atsisakyti tam tikrų laisvių. Visai neseniai Rusija pareiškė, kad Tarptautinis Teisingumo Teismas neturi įgaliojimų priimti sprendimą dėl kaltinimų, esą Maskva vykdo Krymo gyventojų represijas. Štai ką per posėdį Hagoje pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos teisės departamento vadovas Romanas Kolodkinas: tokie klausimai kaip šalies suverenumas, teritorinis vientisumas ir teisė priimti sprendimus akivaizdžiai prasilenkia su teismo turima jurisdikcija.
R. Kolodkinas reagavo į Ukrainos prašymą teismui nurodyti Rusijai „susilaikyti nuo naujų etninės diskriminacijos veiksmų“ Kryme. Kijevo valdžia kaltina Rusiją „reguliariai diskriminuojant“ Kryme gyvenančius ukrainiečius ir totorius. Žmogaus teisių gynimo organizacijos skelbia turinčios duomenų, kad aktyvistai ir totoriai sulaikomi ir net grūdami į psichiatrines ligonines.
Krymas kinta ir kultūrine prasme. Niekas kitas taip neatskleis vykstančio virsmo kaip ekskursija po kadaise itin slaptą branduolinę povandeninių laivų bazę, dabar virtusią Šaltojo karo muziejumi. Grupę rusų po sprogimams atsparius koridorius vedžiojantis gidas pasakoja, kaip Jungtinės Valstijos – Ukrainos sąjungininkės – akivaizdžiai bando sukelti karą su Rusija, ir kaip sankcijos gali būti suvokiamos kaip pirmasis smūgis.
